Siūloma pagalbinį apvaisinimą kompensuoti ir nesusituokusiems, ir vienišoms moterims (3)

Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas numato, kad pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas ir kompensuojamas ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusioms poroms, ir poroje nesančioms moterims.

Kam šiuo metu kompensuojamas pagalbinis apvaisinimas?

Šiuo metu pagalbinio apvaisinimo procedūros yra kompensuojamos tik esantiems santuokoje arba sudariusiems registruotos partnerystės sutartį moters ir vyro poroms.

Santuoka ar oficialiai įteisinta partnerystė nėra vienintelė sąlyga. Pagalbinis apvaisinimas gali būti kompensuojamas, jei moteris yra ne vyresnė nei 42 m.; abiems partneriams yra nustatytas nevaisingumas ir kt.

Svarbu žinoti, kad iš viso poroms kompensuojamos dvi IVF procedūros, o jei jų prireikia daugiau, tenka už procedūras mokėti iš savo lėšų.

Kaip siūloma keisti pagalbinio apvaisinimo tvarką?

Įregistruotame įstatymo pataisų projekte numatoma, kad pagalbinis apvaisinimas galėtų būti kompensuojamas:

• Sutuoktiniams;
• Partnerystę įregistravusiems asmenims;
• Kartu ne trumpiau nei vienerius metus gyvenančiai porai, kuri turi tikslą sukurti šeiminius santykius;
• Moteriai, nesančiai poroje.

T.y. naujosios pataisos išplėstų ratą tų, kuriems pagalbinio apvaisinimo paslaugos galėtų būti kompensuojamos.

Pokyčiams pritariančių Seimo narių ir visuomenininkų teigimu, šios pataisos galėtų būti reikšmingos demografinės krizės akivaizdoje, be to, jos atlieptų ir prieš beveik metus paskelbtą Konstitucinio Teismo poziciją.

Šiuo metu galiojantį įstatymą įvertinęs Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad žmonių teisė gauti medicinines paslaugas turi būti vertinama atsižvelgus į medicininį poreikį, o ne į šeiminę padėtį, t.y. dabartinė tvarka diskriminuoja žmones dėl jų šeiminės padėties ir neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.