Skiepai prieš darželį: ką tėvams verta pasitikrinti?

Artėjant naujiems darželio metams verta prisiminti ne tik kasmetinę vaiko sveikatos patikrą, bet ir peržvelgti jo skiepų istoriją. Ypač jei per pastaruosius metus teko atšaukti vizitą dėl ligos, kurią nors vakciną atidėti ar tiesiog sunku prisiminti, kada ir nuo ko vaikas buvo skiepytas.

Mažų vaikų skiepijimo kalendorius gana intensyvus – dalis vakcinų skiriamos keliomis dozėmis, o tarp jų gali būti kelių mėnesių ar ilgesnės pertraukos. Todėl visai nesunku pamesti skaičių, ypač jei suplanuotas skiepas dėl kokių nors priežasčių buvo nukeltas.

Tad ką verta pasitikrinti prieš vaikui sugrįžtant į darželį ir ką daryti pastebėjus, kad vienas iš numatytų skiepų liko praleistas?

Pirmiausia – ar gautos visos pagal amžių numatytos vakcinos?

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos ir žmogaus papilomos viruso infekcijos.

Didelė dalis skiepų atliekama pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, tačiau skiepijimas tuo nesibaigia. Kai kurioms infekcijoms reikalingos kelios vakcinos dozės, o vėliau – ir sustiprinamosios dozės.

Todėl vien prisiminti, kad „nuo šitos ligos vaikas buvo skiepytas“, ne visada pakanka. Svarbu pasižiūrėti, ar pagal dabartinį vaiko amžių jis yra gavęs visas numatytas dozes.

Kurie skiepai aktualiausi darželinukams?

Darželį pradedančių lankyti vaikų amžius gali labai skirtis, todėl vieno visiems darželinukams skirto skiepų sąrašo nėra. Reikėtų vadovautis vaiko amžiumi ir Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi.

Pavyzdžiui, iki 18 mėnesių vaikai pagal kalendorių jau būna gavę kelias vakcinų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos dozes. Taip pat kūdikystėje skiepijama nuo pneumokokinės, B tipo meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų.

15–16 mėnesių vaikams numatytas skiepas nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR).

Vėliau skiepų kalendoriuje atsiranda ilgesnė pertrauka, o prieš mokyklą, 6–7 metų vaikams, numatytos sustiprinamosios vakcinų dozės.

Būtent todėl geriausia ne bandyti pačiam prisiminti visą kalendorių, o kartu su šeimos ar vaikų gydytoju peržiūrėti konkretaus vaiko skiepų istoriją.

Skiepą atidėjote dėl ligos? Patikrinkite, ar prie jo sugrįžote

Tai viena paprasčiausių situacijų, dėl kurių skiepų grafike gali atsirasti spraga. Vaikas turėjo būti paskiepytas, tačiau prieš vizitą susirgo, todėl skiepą teko atidėti. Po kelių savaičių prasidėjo kiti rūpesčiai ir naujas vizitas taip ir nebuvo suplanuotas.

Kartais tėvai apie praleistą dozę sužino tik gerokai vėliau.

Todėl peržiūrint skiepų istoriją verta prisiminti, ar pastaraisiais metais nebuvo vizitų, kuriuos teko atšaukti, ir ar visi tuo metu atidėti skiepai vėliau buvo atlikti.

Praleidus skiepą visko pradėti iš naujo nereikia

Tėvams gali kilti klausimas, kas nutinka, jei nuo numatyto skiepo praėjo keli mėnesiai ar net daugiau. Ar visa vakcinacijos schema tampa nebegaliojanti?

Paprastai skiepijimo nuo pradžių kartoti nereikia.

Jeigu pagal kalendorių numatytas skiepas dėl ligos ar kitų priežasčių buvo praleistas, reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį gydytoją. Atsižvelgiant į vaiko amžių, anksčiau gautas vakcinos dozes ir tai, kiek laiko praėjo, gali būti sudarytas individualus skiepijimo planas.

Taigi net jei skiepų istorijoje aptikote spragą, tai dar nereiškia, kad pavėlavote ją ištaisyti.

Kodėl apie skiepus verta pagalvoti būtent prieš darželį?

Pradėję lankyti darželį vaikai patenka į gerokai didesnį kolektyvą. Jie kartu žaidžia, valgo, liečia tuos pačius žaislus ir paviršius, o mažųjų higienos įpročiai dar tik formuojasi.

Dėl artimo kontakto vaikų kolektyvuose įvairios infekcijos gali plisti lengviau. Tai viena priežasčių, kodėl prieš prasidedant naujam ugdymo sezonui tėvams rekomenduojama peržiūrėti vaiko skiepų kalendorių ir įsitikinti, kad pagal jo amžių numatyti skiepai nėra praleisti.

Tai nereiškia, kad egzistuoja specialus „skiepas prieš darželį“. Tiesiog darželio pradžia ar sugrįžimas po vasaros gali būti patogus priminimas pasitikrinti, ar vaiko profilaktinė sveikatos priežiūra vyksta pagal planą.

Skiepų istoriją galima aptarti per profilaktinę sveikatos patikrą

Darželį lankantiems vaikams kartą per metus atliekama profilaktinė sveikatos patikra. Jos metu įvertinama vaiko sveikatos būklė, o duomenys pateikiami elektroniniame Mokinio sveikatos pažymėjime.

Tai patogus metas gydytojo paklausti ir apie skiepus. Jei neaišku, ar vaikas gavo visas pagal amžių priklausančias vakcinas, gydytojas gali peržiūrėti jo medicininius duomenis ir paaiškinti, ar šiuo metu reikalinga kuri nors dozė.

Ypač verta apie tai užsiminti, jei šeima keitė gydymo įstaigą, dalis skiepų buvo atlikta užsienyje arba žinote, kad anksčiau kai kuriuos jų buvote atidėję.

Ar neskiepytas vaikas gali lankyti darželį?

Šis klausimas tėvams vis dar kelia nemažai diskusijų. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių numatyti skiepai atliekami gavus tėvų ar globėjų sutikimą.

Todėl pats faktas, kad vaikas nėra gavęs visų rekomenduojamų skiepų, savaime nėra bendras draudimas lankyti darželį.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad kilus tam tikrų užkrečiamųjų ligų protrūkiui gali būti taikomos konkrečiai situacijai skirtos infekcijų kontrolės priemonės. Tokiais atvejais reikėtų vadovautis sveikatos priežiūros specialistų ir atsakingų institucijų pateikiamomis rekomendacijomis.