Socialiniai tinklai vaikams – tik nuo 13 metų: Europos Komisija siūlo griežtinti taisykles

Vaikams iki 13 metų – jokių socialinių tinklų, 13–15 metų paaugliams – tik tėvų prižiūrimos paskyros, o vyresniems nepilnamečiams – papildomos apsaugos. Tokį pakopinį modelį siūlo Europos Komisija, siekianti griežčiau reguliuoti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais.

Svarbu – tai kol kas nėra jau įsigaliojusi tvarka. Europos Komisijos siūlymą dar turės svarstyti ir patvirtinti Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba.

Iki 13 metų – be socialinių tinklų

Apie planuojamus pokyčius rugsėjo 16-ąją metinėje kalboje paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Siūloma įvesti kelis apsaugos lygius, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais naudotis negalėtų.

13–15 metų vaikams būtų taikomas kitoks modelis – paskyras jiems sukurtų ir prižiūrėtų tėvai. Jose būtų ribojamos tam tikros funkcijos bei naudojimosi laikas.

Sulaukę 15 metų paaugliai jau galėtų turėti savo paskyrą, tačiau iki pilnametystės platformos turėtų užtikrinti papildomą jų apsaugą.

Norima atsakomybę perkelti ir pačioms platformoms

Pokyčiais siekiama ne vien nustatyti amžiaus ribą. Daug dėmesio numatoma skirti ir tam, kaip pačios platformos kuriamos bei kaip jose apsaugomi nepilnamečiai.

Tarp problemų, apie kurias kalbama svarstant griežtesnę vaikų apsaugą internete, yra priklausomybę skatinančios funkcijos, žalingas turinys, kontaktai su nepažįstamais žmonėmis ir algoritmai, galintys vis ilgiau išlaikyti vaiko dėmesį platformoje.

Europos Komisija jau yra parengusi ir amžiaus patikros sprendimą, kuris leistų vartotojui įrodyti, kad jis yra sulaukęs reikalaujamo amžiaus, platformai neatskleidžiant jo tapatybės ar tikslaus amžiaus.

Lietuvoje kalbama net apie 16 metų ribą

Diskusija vyksta ir Lietuvoje – čia svarstomas siūlymas nustatyti 16 metų ribą savarankiškam naudojimuisi socialiniais tinklais bei įpareigoti platformas patikimiau tikrinti vartotojų amžių.

Teisingumo ministerija taip pat yra paskelbusi, kad Lietuva ES lygmeniu palaiko minimalaus 16 metų amžiaus reikalavimo socialinių tinklų naudojimui idėją ir bendrą amžiaus patvirtinimo sistemą visoje ES.

Vis dėlto dėl to, kaip tiksliai tokie ribojimai turėtų atrodyti, nuomonės skiriasi. Lietuvoje diskutuojama ir apie tai, ar veiksmingiau būtų nustatyti griežtą amžiaus ribą, ar daugiau dėmesio skirti socialinių tinklų algoritmams bei pačių platformų veikimui.

Kodėl apskritai norima griežtesnių taisyklių?

Diskusijos dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais vyksta ne vien Europoje. Tarp su ankstyvu socialinių tinklų naudojimu siejamų rizikų specialistai išskiria miego sutrikdymą, probleminį naudojimąsi platformomis, elektronines patyčias, kontaktą su seksualinio išnaudojimo siekiančiais asmenimis bei žalingo turinio poveikį. Vis dėlto tyrimų išvados nėra vienareikšmės – poveikis priklauso ir nuo turinio, platformos, naudojimosi aplinkybių bei konkretaus vaiko.

Todėl siūlomuose sprendimuose kalbama ne tik apie draudimus, bet ir apie tėvų priežiūrą, vaikų skaitmeninį raštingumą bei didesnę technologijų bendrovių atsakomybę.

 

Kol kas tėvams svarbiausia žinoti viena – naujosios amžiaus ribos dar nėra galiojantis draudimas. Tai Europos Komisijos siūlomas modelis, kuriam dar reikės pereiti ES teisėkūros procesą.