Spermos tyrimai: kam jie reikalingi ir kaip jiems pasiruošti?

StudioLaMagica | Shutterstock.com

Aušra Blažėnienė HCPC (UK) Licencijuota Embriologė
www.svajoniuvaikas.lt

Spermos (sėklinio skysčio) tyrimai yra vieni iš pradinių ir pagrindinių etapų poros vaisingumo nustatyme.

Kas yra spermos (sėklinio skysčio) tyrimai?

Spermos tyrimai – tai vyro sėklinio skysčio tyrimai, įvertinantys vyro vaisingumo lygį ir vyro lytinių bei reprodukcinių organų sistemos funkcijas.

Dažniausiai jie atliekami, kuomet pora susiduria su nevaisingumu, t.y. negali pastoti per 1-erių metų arba ilgesnį laikotarpį (jeigu moteris vyresnė, nei 35-erių, nevaisingumo priežasčių reikėtų pradėti ieškoti anksčiau, po pusės metų nesėkmingų bandymų).

Spermos tyrimai taip pat gali būti atliekami po vazektomijos. Tokiu atveju, siekiama nustatyti, ar kontraceptinė operacija pavyko sėkmingai.

Kokie spermos tyrimai dažniausiai atliekami?

Vyro vaisingumui nustatyti gali būti atliekama daug skirtingų spermos tyrimų, kurie įvairiai skirstomi, tačiau pagrindiniai tyrimai yra diagnostinis spermos tyrimas ir spermograma.

Diagnostinis spermos tyrimas yra stebint mikroskopu atliekamas, mažesnės apimties tyrimas, apimantis 4 pagrindinius parametrus:

• Bendras spermatozoidų skaičius yra apskaičiuojamas visame tuo metu išsiskyrusiame sėklinio skysčio kiekyje;
• Spermatozoidų koncentracija - spermatozoidų skaičius 1-ame sėklinio skysčio mililitre;
• Spermatozoidų judrumas - tai spermatozoidų judėjimo įvertinimas, apskaičiuojamas procentais.
• Bendroji spermatozoidų morfologija - tai normalios ir nenormalios formos spermatozoidų skaičius išreikštas procentais.

Be pagrindinių parametrų taip pat įvertinamas spermos kiekis, pH, suskystėjimo laikas, klampumas, bendras spermos vaizdas (pavyzdžiui, specifinis ir nespecifinis spermatozoidų sukibimas), apvaliųjų ląstelių ir pašalinių bakterijų buvimas bei jų skaičius.

Spermograma yra išplėstinis, išsamesnis spermos tyrimas, kuris gali būti atliekamas ne tik stebint mikroskopu, bet ir naudojant įvairius testus. Atliekant spermogramą yra vertinami ne tik diagnostinio spermos tyrimo parametrai, bet ir:

• Spermatozoidų gyvybingumas tikrinamas testais, kuomet nustatoma, kad daug arba visi spermatozoidai nejuda.
• Imunologinis MAR testas atliekamas, kai pastebimas specifinis spermatozoidų sukibimas (agliutinacija). Jis padeda įvertinti imuninio nevaisingumo priežastį ir yra svarbus, jeigu stebimas uždegimas.
• Biocheminis fruktozės testas reikalingas, nustatant azospermijos (visiško spermatozoidų nebuvimo sėkliniame skystyje) priežastis.
• Apvaliųjų ląstelių diferencijavimo testas arba leukocitų atpažinimo testas. Testo pagalba apvaliosios ląstelės išskirstomos į jaunas spermiogenines ląsteles (iš jų vėliau išsivysto spermatozoidai) ir leukocitus bei įvertinama jų koncentracija.
• Detali morfologija. Tyrimo metu detaliau įvertinama spermatozoidų struktūra, forma, išskiriami formos defektai (pavyzdžiui, galvutės, kaklelio, uodegėlės ir kt. pakitimai).

Atsižvelgus į konkrečią situaciją ir laboratorijos galimybes, spermograma gali būti dar išsamesnė, t.y. gali būti atliekama dar daugiau įvairių testų, pavyzdžiui: tiriama spermatozoidų DNR, sėklinio skysčio mikrobiologija, atliekamas ROS (reaktyviųjų deguonies dalelių), spermatozoidų praplovimo ir kiti testai.

Kaip pasiruošti ir teisingai surinkti spermą tyrimams?

Pasiruošimas sėklinio skysčio (spermos) tyrimui ir tinkamas spermos surinkimas yra labai svarbus, nes nuo to priklauso tyrimų rezultatai ir jų patikimumas.

Pagrindiniai dalykai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį yra šie:

• Susilaikymo laikas nuo spermos išsiliejimo (abstinencija). Rekomenduojama nuo lytinių santykių arba kitokio spermos išsiliejimo būdo susilaikyti ne mažiau kaip dvi dienas ir ne daugiau, kaip septynias dienas.
• Higiena. Prieš spermos surinkimą labai svarbu vandeniu ir muilu nusiplauti rankas ir lytinius organus. Negalima naudoti jokių pudrų, kremų, lubrikantų ir pan., turinčių cheminių kvapniųjų medžiagų, galinčių paveikti ląstelių gyvybingumą, judrumą, struktūrą.
• Spermos surinkimas. Sėklinis skystis (sperma) turi būti surenkamas į vienkartinį, specialiai tam skirtą indelį, kuris prieš tai turi būti patikrintas dėl toksiškumo, tuščias, pasvertas laboratorijoje.
• Pristatymas į laboratoriją. Idealu, jeigu paciento sperma surenkama klinikoje, specialiai tam pritaikytame kambaryje. Galima pristatyti spermą tyrimui tiesiai iš namų, tačiau tai turi būti atlikta nepraėjus daugiau negu 1 val. nuo jos surinkimo.
• Bendra paciento savijauta. Didžiausią neigiamą įtaką spermatozoidų vystymuisi turi kūno temperatūros svyravimas, todėl spermos tyrimus rekomenduojama atidėti, jeigu vyras karščiuoja. Įtakos turi ir ilgalaikis, nuolat patiriamas stresas bei šalutinių medžiagų vartojimas: alkoholis, įvairių medžiagų rūkymas, tam tikri medikamentai.
• Klausimyno/ sutikimo tyrimui formos užpildymas. Būtina dėmesingai ir atvirai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Svarbiausi klausimai yra šie: susilaikymo laikotarpis (abstinencija), spermos surinkimo data ir laikas, ar pavyko surinkti visą spermos turinį į indelį (jeigu kažkuri dalis nebuvo surinkta, būtina pažymėti, kuri), vaistų vartojimas, susirgimai ir karščiavimas per pastaruosius tris mėnesius.

Kodėl ruošiantis tyrimui reikia susilaikyti nuo lytinių santykių?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis, ruošiantis spermos tyrimui rekomenduojama nuo lytinių santykių arba kitokio spermos išsiliejimo būdo susilaikyti ne mažiau kaip dvi dienas ir ne daugiau, kaip septynias dienas.

2 dienų susilaikymas aiškinamas tuo, kad su kiekviena ejakuliacija (spermos išsiliejimu) spermatozoidų koncentracija mažėja. Susilaikius ilgiau, nei 7 dienas tikėtinas spermatozoidų sukibimas, sulipimas vadinamas agregacija.

Kaip teisingai surinkti spermą tyrimams?

Norint, kad rezultatai būtų kuo tikslesni, reikėtų laikytis šių spermos surinkimo tyrimams taisyklių:

• Susilaikykite nuo lytinių santykių bent 2, bet ne ilgiau nei 7 dienas.
• Kruopščiai nusiplaukite rankas ir lytinius organus vandeniu su muilu.
• Nenaudokite jokių pudrų, kremų, lubrikantų ir pan., turinčių cheminių kvapniųjų medžiagų.
• Spermos surinkimui skirtas indelis turi būti vienkartinis, patikrintas dėl toksiškumo ir pasvertas laboratorijoje. Tuščio indelio svoris turi būti pažymėtas ant indelio.
• Gavus indelį iš laboratorijos nerekomenduojama jo atidarinėti ne surinkimo metu, nes yra galimybė užteršti indelį bakterijomis iš aplinkos.
• Rekomenduojama spermą surinkinėti tik masturbacijos būdu. Sunkios erekcijos (susijaudinimo) ar ejakuliacijos (išsiliejimo) atveju gali būti taikomi ir kiti surinkimo būdai, tačiau naudojant juos rezultatai bus nepatikimi.
• Nerekomenduojama surinkinėti spermos nutraukta sueitimi, lytinių santykių metu, nes nebus surinktas visas sėklinis skystis (sperma) ir jis bus užterštas kito žmogaus gleivinėje esančiomis ląstelėmis, rezultatai bus nepatikimi.
• Labai svarbu yra surinkti visą sėklinį skystį (spermą) gautą iš vienos ejakuliacijos (išsiliejimo).
• Surinkimo procese yra labai reikšmingi pirmieji spermos lašai, kadangi būtent su jais išeina dauguma tuo metu išsivysčiusių spermatozoidų.
• Jeigu sperma yra surenkama namie, būtina ją pristatyti į laboratoriją nepraėjus daugiau nei 1 val. nuo surinkimo.

Kiek kartų reikia atlikti spermos tyrimus?

Siekiant sužinoti tiksliausią spermos vaisingumo įvertinimą, reikėtų atlikti 2-3 spermos tyrimus, tarp kurių turėtų būti trijų mėnesių laiko tarpas.

Kas daroma sužinojus spermos tyrimų rezultatus?

Gauti spermos tyrimų rezultatai turėtų būti aptariami su pacientu.

Atsižvelgus į konkrečių tyrimų rezultatus gali būti paskirta daugiau tyrimų, gydymas arba sprendžiama, kokią pagalbinio apvaisinimo procedūrą reikėtų taikyti.

Spermos tyrimai embriologams padeda numatyti, ko galima tikėtis iš apvaisinimo procedūros ir padeda prognozuoti kaip po apvaisinimo vystysis embrionas.