Šuns įsigijimas: ką turėtų žinoti tėvai, jei vaikas prašo šuniuko?

Shift Drive | Shutterstock.com

Jei jūsų vaikas – dar labai mažas, tikriausiai neišvengiamai ateis laikas, kai jis pradės prašyti šuniuko. Šuns pasirinkimas – itin asmeniškas sprendimas, kurį lemia šeimos gyvenimo būdas, temperamentas, galiausiai, – ir biudžetas. Šuo neturėtų pernelyg apsunkinti šeimos gyvenimo ir sukelti daugybės nepatogumų.

Ką tikrai reikėtų apsvarstyti prieš perkant ar priglaudžiant vaiko taip trokštamą šuniuką?

Šeimos gyvenimo būdas ir tinkamiausia šuns veislė pagal temperamentą ir charakterį

Visi šunys mėgsta fizinį aktyvumą ir mėgaujasi buvimu lauke, tačiau jūsų šeima turi būti pasirengusi tam tikrų veislių šunims skirti daugiau dėmesio. Ir nors daugelis vaikų teigia, kad jiems patinka fiziškai aktyvūs šunys (kaip, pavyzdžiui, dalmatinai), reikia turėti omenyje, kad šiems šunims kasdien reikės bent valandos trukmės fizinės veiklos. Ypač aktyvūs – ir populiarieji Sibiro haskiai: jie nepavargsta nuėję ar nubėgę 10 ar 20 kilometrų, šios veislės šunis reikėtų vedžioti bent po valandą ryte ir vakare, antraip šuo, neturėdamas kur iškrauti energijos pertekliaus, gali apversti namus aukštyn kojomis.

Taigi sportuojantiems, mėgstantiems leisti laiką lauke vaikams, o ir visai šeimai patiks aktyvūs šunys, tačiau jei šeima – pasyvesnė, labiau mėgstanti būti namuose ir užsiimti ramia veikla, jai geriau paieškoti panašaus charakterio šuns.

Verta pagalvoti ir apie šeimos laisvalaikį. Pavyzdžiui, jei daug keliaujate, atostogaujate užsienyje, ar bus kam palikti šunį?

Geriausia, jei šuns temperamentas bus panašus į visos šeimos ar bent jau į vaiko, kuris daugiausia ir rūpinsis gyvūnu. Pavyzdžiui, mėgstantiems pasivaikščiojimus, rūpestingiems vaikams geriau seksis prižiūrėti ir auginti draugiškesnius, meilesnius šunis, santūrūs vaikai geriau sutars su atsargesniu, analogiškai santūresniu gyvūnu.

Grynaveisliai šunys turi konkrečiai veislei būdingų bruožų, o šuniukai mišrūnai – įvairioms veislėms būdingų charakterio požymių (na, nebent žinoma, kokių veislių šuns tėvai: tokiu atveju šuo turės ir vienai, ir kitai veislei būdingų charakterio savybių).

Šeimoms, auginančioms mažus vaikus, reikėtų pagalvoti apie mažesnių veislių šunis: dideli šunys dažnai būna nerangūs, žaisdami itin įsijaučia, todėl gali užgauti, nuversti vaiką. Taip pat tam tikros šunų veislės – draugiškesnės vaikams. Turint vaikų jokiu būdu nereikėtų rinktis kovinėms ir pavojingoms veislėms priskirto šuns.

Prieš apsispręsdama, visa šeima turėtų pabūti su šuniuku ir nuspręsti, ar jis tinka.

Šeimos gyvenamoji situacija / vieta ir šuns pasirinkimas

Šuns veislės pasirinkimas priklauso nuo jūsų gyvenimo situacijos ar vietos

Didesnių veislių, kaip, pavyzdžiui, Labradoro retriveriai, vokiečių aviganiai, senbernarai, šunys labiau tiks žmonėms, turintiems nuosavus namus, o taip pat – ir daug vietos žaisti bei treniruotis. Idealiu atveju tiktų užmiestis, taip pat miškinga vietovė, atviros erdvės, kur šuo galėtų daug bėgioti ir treniruotis.
Žmonės, gyvenantys butuose ar kotedžuose, neturintys arba turintys labai mažus sklypus, turėtų pasidomėti mažesnių veislių šunimis, pavyzdžiui, Valų korgiais, bigliais, labiau toleruojančiais buvimą uždarose patalpose.

Šuns pasirinkimas atsižvelgiant į klimato sąlygas

Be to, svarbu atsižvelgti, kaip šuo prisitaikęs gyventi lietuviškomis klimato sąlygomis. Pavyzdžiui, mopsai ar buldogai turi kvėpavimo problemų, tad Lietuvoje jie jausis pakankamai komfortiškai, tuo tarpu Pietų Europos klimatas šios veislės šunims nebus itin palankus.

Šeimos narių alergijos

Itin atidžiai augintinį reikėtų rinktis, jei kuris nors iš šeimos narių turi alergiją. Ją sukelti gali bet kuris šuo, tačiau yra kelios veislės, pavyzdžiui, Maltos bišonai, portugalų vandens šunys ar Ši Cu (Shih Tzu), tinkamesnės alergiškiems žmonėms. Tai reiškia, kad veislės, priskiriamos hipoalerginei, vadinasi, šuo gali sukelti silpnesnius alergijos simptomus arba alerginė organizmo reakcija apskritai nepasireikš.

Jei vaikas alergiškas gyvūnams, prieš šeimai įsigyjant augintinį reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.

Ką, prieš įsigyjant šunį, reikėtų žinoti apie jo priežiūrą?

Visus šunis reikia reguliariai prižiūrėti (vedžioti atlikti gamtinių reikalų, maudyti, šukuoti kailį ir t. t.), tačiau kai kurių veislių šunų priežiūra – kur kas sudėtingesnė. Pavyzdžiui, ilgą ir garbanotą kailį reikia puoselėti bent kelis kartus per savaitę, o vaikas tikrai bus nepajėgus atlikti visų būtinų procedūrų (daugelis vaikų negali suteikti gyvūnui tokio lygio priežiūros).

Taigi, jeigu vaikas prašo šuniuko, geriau rinktis trumpaplaukį, kurio kailiui nereikės tokios kruopščios priežiūros (nebent tėvai norės prisidėti prie augintinio priežiūros). Būtina atkreipti dėmesį, kad ilgaplaukiai šunys dažnai šeriasi, todėl visos namų grindys, tekstilė, drabužiai ir kt. nuolat bus nusėti šunų plaukais – namų tvarkymui reikės skirti daugiau laiko.

Išlaidos įsigyjant ir auginant šunį

Turėkite omenyje, kad po augintinio įsigijimo išlaidos toli gražu nesibaigs. Visų pirma reikėtų paskaičiuoti, kiek preliminariai kiekvieną mėnesį galėtų kainuoti šuns išlaikymas. Išlaikyti didelių veislių šuniui paprastai prireiks daugiau lėšų nei mažų: stambiems šunims reikia daugiau maisto, brangesnis ir jų gydymas, be to, kai kurios veterinarijos klinikos specializuojasi priimdamos tik smulkių veislių gyvūnus, tad teks pavargti, kol rasite gerą specialistą.

Vėlgi verta paminėti, kad grynaveisliai šunys turi genetinį polinkį į tam tikrų rūšių sveikatos problemas, o mišrių veislių (neveisliniai) šunys nėra tokie jautrūs, todėl jų gydymas paprastai kainuos mažiau.

Taigi prieš įsigydami augintinį pasidomėkite, kiek kainuos šuns priežiūra, gydymas, maistas: tik taip suprasite, kiek iš tikrųjų išaugs šeimos mėnesio išlaidos.

Kas dar svarbu įsigyjant augintinį?

Priimdami sprendimą, tėvai būtinai turėtų atsižvelgti į vaiko (-ų) nuomonę.
Prieš įsigydami augintinį aptarkite, kokios veislės šunys jums tiktų labiau, būtinai sutarkite, už ką prižiūrint augintinį bus atsakingas vaikas. Vaikui galite skirti 2 savaičių išbandymą, kuris plačiau aprašomas šiame straipsnyje.
Įsidėmėkite, kad šuo – įsipareigojimas ne tik vaikui, bet ir tėvams, nes dalis jo priežiūros neišvengiamai teks jums. Tiesa, kuo vyresni vaikai, tuo geriau jie gebės pasirūpinti augintiniu.
Pagalvokite, ar vaikai gyvūno priežiūrą lengvai galės suderinti su mokslais ir popamokine veikla? Pavyzdžiui, mažus šuniukus gali tekti išvesti pavedžioti net kelis kartus per dieną.

Atsižvelgdami į daugelį šiame straipsnyje aptartų niuansų šuniuką pasirinksite kur kas paprasčiau.