Tai, ko nežinojote apie vaikų dantų priežiūrą, dažniausias klaidas ir dantų griežimą

 Rūta Bendinskaitė gydytoja odontologė, biomedicinos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė

Tinkama vaiko dantų priežiūra ir burnos higiena padeda išvengti dantų ėduonies, įvairių dantų ligų, tad patikėti tai iki 7–8 metų vaikui, kol jis dar negeba atlikti tikslių judesių, – ydinga.

Teisingus dantų priežiūros įpročius būtina formuoti nuo pat pirmųjų dienų. Tačiau sveikus dantis lemia ne tik tinkama priežiūra. Ne mažiau svarbu ir mityba ar genetika.

Taigi, nuo ko pradėti, kaip formuoti šiuos įpročius ir užtikrinti maksimalią dantų sveikatą. O dantų griežikams – ir naudingi patarimai.

Gydytoja, kas padeda išvengti ėduonies? Kokių higienos ritualų laikytis būtina?

Pagrindiniai dalykai yra dantų švara, o to pasiekiame taisyklingai valydami dantis. Taip pat dantų pasta, nes ji turi reikalingų dantims mineralų. 

Dar vienas geras būdas išvengti ėduonies – specialus kremas. Užtepame mažą jo kiekį ant švarių dantų ir paliekame per naktį. Bet jį dažniausiai skiria gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią kiekvieno paciento dantų būklę.

Žinoma, galima vartoti ir specialius, taip vadinamus „probiotikus“ burnai. Tai yra čiulpiamosios tabletės, padedančios palaikyti mikrobų balansą burnoje. Jas reikia vartoti kasdien, nuolat. Šios tabletės padeda kenčiantiems nuo dantenų ligų. Bet nėra duomenų, ar padeda nuo ėduonies.

Dažnai girdime, kad svarbi ne tik tinkama dantų priežiūra, bet ir mityba. Ar ji tikrai turi tiek daug įtakos dantų sveikatai?

Žinoma, be galo svarbi yra mityba, jos režimas. Tarp dienos valgių ir užkandžiavimų turėtų praeiti bent 2–3 valandos (per tas valandas nieko į burną reikėtų nedėti). Ir, žinoma, vengti kenksmingų dantims užkandžiavimų (saldumynų, traškučių). Tai padeda išvengti ėduonies. 

Saldumynai ir dantų sveikata – nesuderinama. Kaip atpratinti vaiką nuo jų? Kaip atrasti balansą?

Vaikams rekomenduojama daryti taip vadinamą saldumynų banką, t. y. visą savaitę dėti saldainius, sausainius, saldumynus į specialią tam skirtą dėžutę ir leisti vaiką prie jos kartą per savaitę, pavyzdžiui, sekmadienį, ir tą dieną leisti valgyti tiek, kiek jis nori. Tai kur kas geriau, nei nuolat valgyti saldumynus po truputį.

Vieni kruopščiai prižiūri dantis, bet turi problemų su ėduonimi, kiti jų net nevalo, ir jokių bėdų. Nuo ko tai priklauso? Mitybos, priežiūros, genetikos?

Nuo visko. Tiesą sakant, dažnas odontologo lankymas sveikų dantų neužtikrins. Taip, turėsite daugiau plombų, bet jos nėra amžinos. Vienas tyrimas parodė, kad dėl perteklinio dantų gydymo greičiau netenkame dantų. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia apsileisti. Prižiūrėti dantis, lankytis pas burnos higienistą, odontologą ir gydyti dantis pagal poreikį būtina. Bet turi būti balansas.

Teigiama, kad ėduonis yra gyvenimo būdo liga. Bet aš labai pridėčiau bendrinius dalykus, kurie irgi turi įtakos. Nuo genetikos labiau priklauso danties anatomija, baltymų kiekis, imuniteto lygmuo ir kiti dalykai.

Apsilankyti pas odontologą du kartus per metus mums diegė nuo vaikystės. Ar tikrai būtina laikytis tokio cikliškumo?

Tiesa yra ta, kad lankytis pas odontologą reikia reguliariai. Aš laikausi požiūrio, kad gydytojas odontologas kiekvienam turi patarti, ar reikia atvykti keturis kartus per metus, ar užtenka apsilankyti profilaktiškai kartą per metus.

Net ir profesionali burnos higiena toli gražu ne kiekvienam žmogui yra dažnai būtina. Jei žmogus neturi akmenų, uždegiminių procesų, jei jam pavyksta savarankiškai tvarkytis su apnašomis – to visiškai pakanka ir higienistas nebūtinas.

Bet ar nėra akmenų po dantenomis, kaulo irimo aplink dantį, ar nėra dantų pažeidimų, gali nustatyti tik gydytojas odontologas ar burnos higienistas. Tikrai ne skausmas turi būti pagrindinė priežastis apsilankyti pas gydytoją odontologą.

Vyrauja nuomonė, kad du kartus per metus būtina vaiką vesti pas higienistą ir atlikti burnos higieną. Ar galime kliautis šia nuomone?

Jei vaikas turi tik minkštą apnašą – vienintelė priežastis eiti pas higienistą – kad atžala išmoktų valytis dantis, gautų motyvaciją ir, jei reikia, dantų ligų profilaktikos procedūras. Kokybiškiausias dantų nuvalymas higienisto kabinete neduos jokio rezultato, jei dantys nebus kasdien kokybiškai nuvalomi namie.

Tiesa, viskas priklauso nuo situacijos. Galbūt kažkam ir kas 3 mėnesius reikia atlikti šią procedūrą, o kažkam ir ji nepadės. Jokio mokslinio pagrindimo, kas kiek laiko reikia eiti pas higienistą, nėra. Yra tik gydytojų nuomonė.

Kokia ta „pradinė mokykla“, mokant vaiką burnos higienos, formuojant dantų priežiūros įgūdžius? Ar svarbus tėvų pavyzdys vaikui?

Tėvų pavyzdys ir vaiko švietimas – labai svarbūs veiksniai. Jei tėvai rūpinasi savo burnos higiena, jei įskiepija savo atžalai reikiamus įgūdžius – tą darys ir vaikas.

Gerai, kad vaikai dabar gauna šios informacijos darželiuose. Bet juk pradėti įskiepyti vaikui reikiamus įpročius reikia kur kas anksčiau, nei jis pradeda eiti į darželį. Bėda ta, kad neturime visuotino informavimo valstybiniu lygmeniu.

Kokios yra dažniausios vaikų dantų priežiūros klaidos?

Visiškas atsakomybės atidavimas vaikams. Nes be tinkamos priežiūros jie to tikrai nedarys. Todėl iki tam tikro amžiaus tėvų indėlis, priežiūra yra būtini.

Labai svarbu, kad visa šeima laikytųsi taisyklių. Jei tėvai pasislėpę valgys traškučius ir saldainius, o vaikams duos tik obuolį pagraužti – nieko nebus. Vaikai ima pavyzdį iš tėvų, todėl tikrai darys pasislėpę tą patį.

Ar galime atskirti, kas svarbiau: gera profilaktika, kruopšti priežiūra ar tinkama mityba? O kaip dėl streso, emocijų?

Jei dantų profilaktika yra gera, mityba yra mažiau svarbi. Įdomu tai, kad Danijoje cukraus suvartojimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, bet visuomenės dantys sveikesni. Nes yra gera burnos ligų profilaktika. O mūsų šalyje viskas yra atvirkščiai. Dėl profilaktikos ir higienos problemų, dėl eilių pas specialistus, dėl visuomenės požiūrio ir įpročių. Todėl mityba šiuo atveju yra labai svarbi.

Jei vartojame abrazyvų maistą – dantys dyla. Taip pat dyla dėl streso. Ir dėl rūgščių. Todėl šiuolaikinis žmogus turi nuolatinių dantų erozijų ir nutrynimo problemų. Taigi dar vienas gydymas – pakeisti gyvenimo būdą. Ar į mišką išvykti ir „om“ dainuoti, ar į Indiją keliauti – nežinau, bet faktas tas, kad gyvenimo būdas lemia labai daug. 

Dantų griežimas. Kodėl tai vyksta ir ar galima išvengti, kai jis ypač vargina, net – trukdo miegoti?

Kiek esu girdėjusi, skaičiusi, griežikams visai padeda specialios dantų kapos. Žinoma, jos nėra patogios, bet padeda. Visgi šiuo atveju, kaip sakoma, „viskas ateina nuo galvos“.

Naktį jūs ant savo dantų išliejate per dieną sukauptą įtampą. Bet, kita vertus, ji nesukels jums kitų ligų – gal aukšto kraujo spaudimo, gal kepenų sutrikimo, kuriuos galimai būtų sukėlusi. Faktas, kad nudilinsite dantis, bet apskritai liksite sveikesni. Su kapa jūs ir toliau tą darysite, bet bent dantų nedilinsite.

Yra dar viena kategorija pacientų: ne griežikai, o taip vadinami kandikai – jie ne tik naktį, bet ir dienos metu suspaudžia dantis, įtempia žandikaulį.

Nuo dantų griežimo ir stipraus dantų sukandinėjimo gali padėti tam tikri atpalaiduojantys masažai, geras kineziterapeutas, psichologinių problemų sprendimas ar netgi tam tikri raminamieji vaistai.