Telefonai, sėdėjimas ir vaikų laikysena: kodėl specialistai jau skambina pavojaus varpais?

Pažvelkite į savo vaiką, kai jis naudojasi telefonu ar planšete. Tikriausiai matote panašų vaizdą: galva stipriai palenkta į priekį, pečiai suapvalėję, jis sėdi susikūprinęs – nugara tarsi išsilenkusi klaustuko forma.

Kineziterapeutai šį reiškinį vadina „skaitmenine laikysena“ arba „tekstinio kaklo“ sindromu – tai netaisyklinga kaklo ir pečių padėtis, dažniausiai atsirandanti ilgai naudojantis telefonu ar planšete. Tai, kas iš pradžių atrodo tik estetinė problema, ilgainiui gali virsti rimtais sveikatos sutrikimais, kurių pasekmės juntamos ir suaugus.

Kodėl specialistai sėdimą gyvenimo būdą šiandien laiko viena didžiausių šiuolaikinių vaikų sveikatos problemų ir ką tėvai gali padaryti jau dabar?

„Tekstinis kaklas“: kokį krūvį patiria vaiko stuburas?

Žmogaus galva vidutiniškai sveria apie 4,5–5,5 kilogramo. Tokį svorį vaiko kaklo raumenys ir stuburas yra pritaikyti laikyti tiesioje pozicijoje. Tačiau kuo labiau galva palinksta į priekį, tuo didesnis krūvis tenka kaklui ir stuburui:

• palenkus galvą 15 laipsnių kampu, kaklui tenkantis krūvis padidėja iki maždaug 12 kilogramų;
• palenkus 60 laipsnių kampu, – o tai yra tipinė padėtis žiūrint į telefoną, – stuburas patiria tokį krūvį, lyg vaikui ant kaklo sėdėtų 7–8 metų vaikas, t. y. krūvis padidėja iki maždaug 27 kilogramų.

Įsivaizduokite, kad jūsų pradinukas kelias valandas per dieną ant savo kaklo laiko tokį svorį. Augantis vaiko kūnas bando prisitaikyti prie šios nenatūralios padėties: raumenys persitempia, formuojasi raiščių mikrotraumos, o stuburo diskai patiria netolygų spaudimą.

Kaip sėdėjimas veikia visą vaiko organizmą?

Klaidinga manyti, kad netaisyklinga laikysena veikia tik nugarą. Kineziterapeutai pabrėžia, kad žmogaus kūnas yra vientisa sistema, todėl netaisyklinga laikysena sukelia grandininę reakciją:

• kvėpavimo funkcija: kai vaikas susikūprina, krūtinės ląsta suspaudžiama, o diafragma negali laisvai judėti. Tai reiškia, kad vaikas kvėpuoja paviršutiniškai, o smegenys gauna mažiau deguonies. Rezultatas? Greitesnis nuovargis, prastesnė koncentracija ir dirglumas;
• virškinimo sistemos darbas: suspausta pilvo ertmė gali lemti lėtesnę medžiagų apykaitą ir virškinimo problemas, kurias tėvai retai susieja su sėdėjimo poza;
• regėjimas: nuolatinis žiūrėjimas į artimą objektą palenkus galvą keičia akies obuolio krūvį, o tai tiesiogiai prisideda prie sparčiai plintančios vaikų trumparegystės.

Kodėl judėjimas svarbus ne tik kūnui, bet ir smegenims?

Žmogaus kūnas sukurtas judėti. Kai vaikas valandų valandas praleidžia sėdėdamas, sulėtėja jo limfinės sistemos veikla, o gilieji liemens raumenys, atsakingi už stabilumą ir taisyklingą laikyseną, silpnėja.

Specialistai pastebi, kad vaikai, turintys laikysenos problemų, dažniau susiduria ir su emociniais sunkumais. Kūno padėtis gali turėti įtakos ir vaiko savijautai – susigūžusi laikysena dažnai siejama su didesniu nesaugumo jausmu, įtampa ar uždarumu.

5 žingsniai, padedantys išsaugoti sveiką laikyseną

Visiškai atimti įrenginius iš vaiko ar uždrausti sėdėti – neįmanoma, tačiau galima padėti pakeisti įpročius:

1. Akių lygio taisyklė: išmokykite vaiką telefoną ar planšetę laikyti akių lygyje. Rankos pavargs greičiau, bet kaklui teks mažesnė apkrova. Tai paprasčiausias būdas išvengti vadinamojo „tekstinio kaklo“;
2. „Dinaminis“ sėdėjimas: nėra vienos tobulos sėdėjimo pozos, geriausia – ta, kuri nuolat keičiasi. Leiskite vaikui namų darbus ruošti ne tik prie stalo, bet ir, pavyzdžiui, gulint ant pilvo (ant kilimo) – tai stiprina nugaros raumenis;
3. Reguliarios pertraukos (20–20–20): kas 20 minučių vaikas turi bent 20 sekundžių pažiūrėti į objektą, esantį už 6 metrų (20 pėdų), ir pasirąžyti;
4. Ergonomiška darbo vieta: kėdė turi palaikyti natūralų stuburo linkį, o pėdos – tvirtai remtis į grindis. Jei vaikas kojomis nesiekia žemės, būtinai padėkite pakylą;
5. Kasdienis fizinis aktyvumas: joks specialus pratimas nepakeis 60 minučių aktyvaus judėjimo lauke. Bėgimas, laipiojimas, plaukimas ar tiesiog žaidimai kieme padeda raumenims atsistatyti ir stiprėti.

Laikysena yra įprotis, ne diagnozė

Gera žinia – ta, kad vaikų kūnai yra itin plastiški. Laiku pastebėjus pokyčius ir pakeitus aplinką, daugelį laikysenos sutrikimų galima ištaisyti be sudėtingų medicininių intervencijų. Tačiau tam reikia tėvų budrumo ir asmeninio pavyzdžio. Jei patys sėdime susikūprinę prie kompiuterio, vaikas tik kopijuoja mūsų elgseną.

Investicija į vaiko laikyseną šiandien yra investicija į jo gyvenimo kokybę po 20 metų. Kartais net maži kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką vaiko sveikatai ateityje. Specialistai primena: kuo anksčiau pastebėsime problemą ir pradėsime keisti įpročius, tuo lengviau bus išlaikyti taisyklingą vaiko laikyseną.

 

Projektą „Augu sąmoningai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.