Tėvai – ne geležiniai: savo emocine sveikata susirūpinkite jau šiandien

Mama žiūri pro langą Chaay_Tee | Shutterstock.com

 Renata Cikanaitė Projekto tėvams „Tėvai ryšyje“ autorė
www.tevairysyje.lt 

Tikriausiai nėra tėvų, kurie nebūtų girdėję patarimų, kaip svarbu rūpintis savo emocine sveikata. Jie dažnai skamba žiniasklaidoje, socialinėje medijoje. O paralelę su deguonies kauke, kurią avarinio nusileidimo metu tėvai pirma turi užsidėti sau ir tik tada pasirūpinti vaiku, jau beveik mokame atmintinai.

Dažnai lengviau pasakyti nei įgyvendinti tai realiame gyvenime, kuriame tėvai rūpinasi darbu, vaikais, buitimi... Viskuo. Ir sąrašas tikrai nebaigtinis. Tad rūpinimasis savimi nuskamba kaip dar vienas darbas, kurį tėvai turi įterpti į savo ir taip užimtą dieną.

Visgi STOP...

Tėvystės koučerė, tėvų bendrystės grupės „Augantys tėvai“ bendraautorė Renata Cikanaitė kviečia į rūpestį savimi pažvelgti iš visai kitos perspektyvos. Rūpintis savimi – jokia prabanga. Tai – būtinybė, kuri leis mums pasirūpinti kitais ir atliepti mūsų vaikų poreikius. Juolab kad tam tikrai nereikia daug laiko ar finansų, o tik mūsų pačių sprendimo ir palaikančios aplinkos.

Tėvai turi tiek pat poreikių, kiek ir vaikai

Tėvams reikia artimų santykių su kitais suaugusiaisiais, laiko vieniems, nedalomo laiko sau, laiko higienai ir aktyvumui, laiko mėgstamai veiklai.

Tėvams, auginantiems mažus vaikus, šis sąrašas gali pasirodyti neįveikiamas, tačiau pasvarstykime: ar būdami tėvai tikrai turime aukoti ir savo poreikius? Galbūt laikinai apriboti – taip, tačiau tikrai neatsisakyti. Susitelkus į tinkamos pusiausvyros paieškas, pamažu atrasime erdvės, kurioje galime daryti pertraukas nuo savo vaikų, įsikrauti energijos ir vėl pajusti prasmę.

Turėti laiko sau – savanaudiška?

Meskime iš galvos šias pasenusias nuomones. Anaiptol, moksliniai tyrimai vienareikšmiškai tvirtina, kad tėvams, kurių poreikiai patenkinti, lengviau:

  • išbūti, jei vaiko elgesys sudėtingas;
  • išlikti ramiems įtemptose situacijose;
  • mėgautis ir džiaugtis vaikais.

Jūsų ir vaiko poreikiai – skirtingi?

Atsidūrę situacijoje, kai jūsų ir vaiko poreikiai nesutampa, galite užduoti sau keletą klausimų: ko reikia mano vaikui? Ko man reikia? Ar poreikiai gali palaukti? Ar aš galiu palaukti? Ar yra būdas mums abiem patenkinti savo poreikius? Svarbu aiškiai išsakyti savo mintis ir jausmus pirmiausia sau, o tada tinkama kalba juos perduoti vaikui.

Įdomu tai, kad taip elgdamiesi mes mokome vaikus atpažinti jų pačių jausmus, rodome jiems, kad mes visi esame svarbūs ir modeliuojame rūpinimosi savimi pavyzdį. Tokį, kokio galbūt nematėme patys savo vaikystėje. Beje, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl rūpinantis savimi kyla kaltės jausmas: tiesiog mes nematėme kaip tai daroma.

Jausmų ir poreikių užgniaužti negalima

Itin svarbu priminti sau, kad kai savo jausmus ir poreikius užgniaužiame, kai esame nuolat įsitempę, tai gali sukelti stiprų irzlumą, pyktį, taip pat paveikti mūsų miego ir valgymo įpročius. Kai jausmai ignoruojami ilgai, gali kilti nerimas, depresinės mintys.

Tai ypač aktualu tėvams, kurie jaučiasi vieniši (gal net rūpinasi vaikais vieni), stokoja emocinės paramos, neturi, kas išklauso, arba patiria kitų didelių stresinių veiksnių, pavyzdžiui, skyrybas, ginčus, finansinius rūpesčius ir pan.

Rūpinimasis savimi – kiekvienam skirtingas

Rūpinimasis savimi neturi vieno universalaus recepto, kiekvienam jis labai skirtingas. Svarbu matyti visumą, kad visumoje mūsų fiziologiniai, emociniai, socialiniai poreikiai būtų išgirsti ir patenkinti.

Patys paprasčiausi būdai atliepti savo poreikius prieinami visiems tėvams:

  • Eikite miegoti anksčiau, pavalgykite, gerkite daug (tikrai daug) vandens – atrodo, toks banalus patarimas, bet tai turi įtakos bene pusei mūsų dienos nuotaikos svyravimų.
  • Kontaktuokite su kitais tėvais (bendrystės grupėse, gyvai, telefonu) – tokia bendrystė leidžia pajusti, kad tai, kas vyksta jūsų gyvenime, yra visiškai normalu. Žinojimas, kad pas visus būna visaip, išlaisvina!
  • Stenkitės reguliariai (bent 3 kartus per savaitę) išjudinti savo kūną: pasivaikščiokite ar bėgiokite, važinėkitės dviračiu, surenkite vakarėlį savo namuose, šokinėkite ant batuto, dūkite su vaikais, užsiimkite jogą, išveskite į lauką šunį!
  • Darykite trumpas penkių minučių kvėpavimo pratimų pertraukėles – užmerkite akis ir su kiekvienu įkvėpimu išgirskite kitą garsą savo aplinkoje: labai tinka, kai aplinkui yra vaikų, mat garsai tada garantuoti. :)
  • Praleiskite laiko gamtoje, kieme, darže, suleiskite rankas į žemę. Galite pasinaudoti ir vaikų smėlio dėže.
  • Kiekvieną rytą pradėkite išvardydami 3 dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
  • Praleiskite kokybiško laiko su savo partneriu ar draugu, kur vienas kito dėmesingai klausote, be komentarų, patarimų.

Ir pabaigai: nėra namų be dūmų

Mes visi susiduriame su sunkumais. Nė vieni namai neišvengia įtemptų situacijų, stiprių emocijų ar abejonių dėl savo kaip tėvų elgesio. Mums visiems kyla klausimų, kaip geriau pasielgti ir reaguoti. Tokiais atvejais labai svarbu nelikti vieniems ir rasti saugią erdvę, kurioje būtų galima apie tai kalbėtis su kitais tėvais. 

Kartu lengviau augti ir auginti

  • Kai drauge su nuostabiomis tėvystės patirtimis netikėtai atsliūkina vienišumas, kaltė ar nerimas, taip norisi žinoti, kad taip nutinka ne tik man. 
  • Tėvų bendrystės grupėje „Augantys tėvai“ kalbamės apie visas tėvystės situacijas, susijusias su vaikų elgesiu, tėvų išgyvenimais, aplinkos nuostatomis. 
  • 24/7 veikiančioje feisbuko grupėje sulauksite atsakymų į savo klausimus, naudositės didele biblioteka (video įrašai, konferencijų „Tėvai ryšyje“ pokalbiai), 2 kartus per mėnesį susitiksite su kitais tėvais per „Zoom“ platformą pokalbiui. 
  • Tėvai sako, kad dalyvaudami grupėje tampa ramesni, džiaugiasi buvimu su vaikais ir ramiau reaguoja į neplanuotas situacijas. 
Prisijunkite prie Augančių tėvų!

Susiję straipsniai

Drumstas šlapimas: ar reikėtų sunerimti?

Šlapimas turėtų būti skaidrus, šviesiai gelsvo atspalvio. Dažniausia priežastis, kodėl šlapimas yra drumstas – didelis šarminių medžiagų kiekis jame.

Skiepai nuo gripo

Pasiskiepijus tikimybė užsikrėsti gripu ir jo komplikacijų rizika sumažėja 70–90 proc.

Gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas)

Gastritas, arba kitaip - skrandžio gleivinės uždegimas, yra viena dažniausių virškinimo sistemos ligų.