Tėvų skyrybos vaikui – lyg netektis: kaip jo neįtraukti į suaugusiųjų konfliktus?

Tėvų skyrybos neretai tampa vienu skaudžiausių įvykių vaiko gyvenime. Keičiasi iki tol pažįstamas šeimos gyvenimas, kasdienybė, o kartu gali atsirasti nežinomybė, nesaugumo jausmas ir nerimas. Dar sunkiau vaikui tampa tuomet, kai jis atsiduria tarp besiskiriančių tėvų – girdi jų konfliktus, yra verčiamas rinktis vieną pusę ar tampa tarpininku sprendžiant suaugusiųjų nesutarimus.

Vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos psichologų sąjungos nare, psichologe Jurgita Smilte Jasiulione ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Jan Maciejevski primena: skyrybos nutraukia poros santykius, tačiau tėvystė po jų nesibaigia.

Vaikui gali sudrebėti saugumo jausmas

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad besiskiriančios poros vis atsakingiau stengiasi padėti vaikams išgyventi šeimoje vykstančias permainas ir neįtraukti jų į skyrybų procesą.

Vis dėlto „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų situacijų, kai vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus skyrybų metu ar verčiamas pasirinkti, su kuriuo iš tėvų gyventi, nelaikė smurtu arba šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės.

Vaiko teisių gynėja Augustė Šidlovskė pabrėžia, kad tėvų skyrybos vaikui yra itin sudėtingas laikotarpis, kai gali atsirasti nesaugumo jausmas ir nerimas.

„Skyrybos, be abejonės, sudrebina abiejų tėvų pasaulius, tačiau labiausiai žemė po kojomis sudreba vaikui. Šiuo itin sunkiu laikotarpiu keičiasi vaiko suvokimas apie saugumą, atsiradusi nežinomybė dėl ateities kelia stresą ir baimę, o nesutarimai tarp tėvų – skaudina“, – sako A. Šidlovskė.

Pasak jos, darnus tėvų bendravimas ir pastangos susitarti dėl vaiko auginimo bei auklėjimo klausimų svarbios jo emocinei ir psichologinei sveikatai bei raidai.

Konfliktiškas skyrybas vaikas gali išgyventi lyg netektį

Tai, kaip vaikas reaguos į tėvų konfliktus, gali priklausyti ir nuo jo amžiaus. Vis dėlto kai kurie išgyvenimai būdingi skirtingo amžiaus vaikams.

Psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė atkreipia dėmesį, kad konfliktiškas tėvų skyrybas vaikas gali išgyventi lyg netektį.

„Vaikai dėl skyrybų netenka šeimos, kurią anksčiau turėjo. O dėl konfliktiškos bendratėvystės gali prarasti ir kokybišką, auginantį santykį su tėvais“, – teigia psichologė.

Skyrybų metu gali susvyruoti ir vienas svarbiausių vaiko emocinių pagrindų – saugumo jausmas. Jei konfliktai tarp tėvų nesibaigia, nesaugumas gali stiprėti ir ilgainiui virsti nuolatiniu nerimu. Vaikas gali patirti didelę įtampą, stresą ir grėsmės jausmą.

Todėl net jei patiems tėvams tarpusavyje susikalbėti sunku, labai svarbu pasirūpinti, kad jų nesutarimai netaptų vaiko kasdienybės dalimi.

Vaikas neturėtų būti verčiamas rinktis vieno iš tėvų

Skyrybų metu abu suaugusieji gali būti įsitikinę, kad būtent jie geriausiai žino, ko reikia vaikui. Tačiau vaikas neturėtų tapti nei jų ginčo dalyviu, nei teisėju.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski pastebi, kad maždaug 80 proc. porų pavyksta išsiskirti taikiai ir privalomosios mediacijos metu be didesnių sunkumų susitarti bendratėvystės klausimais.

„Mediacija padeda sumažinti psichologinę įtampą, susitarti ir išlaikyti konstruktyvius, pagarbius santykius bendrai rūpinantis vaikais“, – teigia J. Maciejevski.

Nors vaikai turėtų būti kiek įmanoma labiau atskirti nuo paties skyrybų proceso, tam tikrose situacijose jų dalyvavimo gali prireikti, pavyzdžiui, sprendžiant gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos klausimus. Kad vaikas dalyvautų mediacijos procese, tam turi pritarti abu tėvai.

Pasak teisėjo, mediacija gali padėti suaugusiesiems atsitraukti nuo asmeninių nuoskaudų ir pažvelgti į situaciją pirmiausia per vaiko interesų prizmę.

4 taisyklės, kurios gali padėti neįtraukti vaiko į konfliktą

Kai emocijos stiprios, net paprastas pokalbis tarp buvusių partnerių gali greitai virsti ginču. Specialistai išskiria kelis principus, kurie gali padėti.

1. Jei kalbėtis nepavyksta – bendraukite raštu.
Jeigu gyvi ar telefoniniai pokalbiai nuolat baigiasi konfliktu, galima susirašinėti. Svarbiausia laikytis trijų principų: trumpai, aiškiai ir mandagiai.

2. Kuo daugiau susitarimų priimkite iš anksto.
Konfliktų lengviau išvengti, kai abiem pusėms aišku, kaip bus organizuojamos vaiko atostogos, šventės, savaitgaliai ir kiti svarbūs kasdienybės klausimai.

3. Leiskite vaikui mylėti abu tėvus.
Vaikas turėtų galėti laisvai pasakoti, ką veikė su mama ar tėčiu, nebijodamas kito iš tėvų reakcijos. Vertėtų vengti ne tik kritikos, bet ir nepritariančių veido išraiškų ar kaltinančių klausimų, pavyzdžiui: „Kodėl tau tai leido?“

Jeigu kyla klausimų dėl kito iš tėvų sprendimų, juos turėtų aptarti suaugusieji tarpusavyje, o ne aiškintis per vaiką.

4. Sudėtingiems pokalbiams rinkitės laiką, kai vaiko nėra šalia.
Jeigu reikia susitikti ir išspręsti nesutarimą gyvai, rekomenduojama pasirinkti neutralią vietą ir pasirūpinti, kad vaikas pokalbio negirdėtų.

Vaiką į bendrą pokalbį verta įtraukti tik tada, kai abu tėvai gali ramiai, be kaltinimų vienas kitam išklausyti jo klausimus ir į juos atsakyti.

Svarbiausia žinutė vaikui – „abu ir toliau esame tavo tėvai“

Net ir taikiai vykstančios skyrybos vaikui reiškia didelį gyvenimo pokytį. Todėl vienas svarbiausių dalykų, kuriuos gali padaryti tėvai, – kuo daugiau aiškumo suteikti ten, kur jo įmanoma suteikti.

Vaikas turi žinoti, kad dėl skyrybų nėra kaltas, jam nereikia rinktis tarp mamos ir tėčio, o suaugusiųjų tarpusavio problemų sprendimas nėra jo atsakomybė.

„Svarbiausia tėvų užduotis – dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui bei užtikrinti, kad, nepaisant tėvų skyrybų, vaikas yra mylimas ir pagalbos jis gali kreiptis ir į mamą, ir į tėtį“, – sako A. Šidlovskė.

 

Tėvai po skyrybų gali nebebūti pora, tačiau vaikui jie ir toliau lieka mama ir tėtis. Kuo mažiau jam teks nešti suaugusiųjų konfliktų naštą, tuo daugiau erdvės liks prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ir išsaugoti saugų ryšį su abiem tėvais.