Straipsniai

Šiandien kalbu, nes noriu įkvėpti visas būsimas mamas, kurios laukia. Laukia ir tiki. Arba laukia, tačiau praradusios viltį. Mamos, jūs – ne vienos.

Laima Tamulytė, paklausta apie vėlyvą motinystę, sako, kad tai yra jos gyvenimo komedija ir tragedija. „Aš jau nebesitikėjau apskritai.“

Laima atvirauja, kad nėštumas po 20 metų laukimo atėjo, kaip Dievo siunta į paštą: „Tu gauni siuntą, ir tau ateina žinutė, kad jau laikas atsiimti.“

Laima Tamulytė-Stončė prisipažįsta, kad baimė būti vyresne mama – didelė, mat nejauti to polėkio ir lengvumo, kuris būdingas ankstyvesnei tėvystei.

Paklaustas, kodėl tapti tėčiu buvo taip sudėtinga, Žilvinas atsiduso: „Gyvenime turėjau tris bandymus sukurti laimingą šeimą.“

„Turėjau gyvenime tris bandymus sukurti laimingą šeimą, – sako Žilvinas, – ir priduria, kad pirmi du kartai nepavyko.“