„Turiu nuostabų vaiką ir vyrą, bet nieko nebenoriu“: mama prisipažino, kaip iš tiesų jaučiasi

„Turiu nuostabų sveiką vaikutį, nuostabų vyrą, palaikantį ir padedantį, o jaučiu, kad kuo toliau, tuo labiau nieko nebenoriu“, – taip savo išgyvenimais Tėvų Darželio forume pasidalijo mama. Jos atviras pasakojimas apie nuolatinį nuovargį, prarasto ankstesnio gyvenimo ilgesį ir jausmą, kad savęs susigrąžinti nebepavyks, paliečia temą, apie kurią kalbėti vis dar nelengva.

„Net kai duodamas laisvas laikas, neišeina atsijungti“

Moteris pasakoja auginanti netrukus antrąjį gimtadienį švęsiantį vaiką. Iš šalies, regis, viskas turėtų būti gerai – vaikas sveikas, šalia yra palaikantis ir prie šeimos gyvenimo prisidedantis vyras.

Tačiau pačios moters savijauta vis blogėja.

„Esu perdegusi, pervargusi, neišeina pailsėti ir atsigauti, net kai duodamas laisvas laikas, neišeina atsijungti“, – rašo mama.

Jos pasakojime atsiranda ir dar vienas skaudus jausmas – ankstesnio gyvenimo ilgesys.

„Labai gedžiu buvusio gyvenimo, to, kas galėjo būti, jei ne...“, – atvirauja ji.

„Jaučiuosi visiškai bevertė“

Tačiau nuovargis – tik dalis to, ką išgyvena moteris. Ji pasakoja pasikeitusi ir pati sau nebepatinkanti.

„Jaučiuosi dabar visiškai bevertė, turiu labai daug neigiamų jausmų sau, labai nepatinku sau tokia, kokia dabar esu – tiek išvaizda, tiek energija, tiek mintimis, tiek vidumi“, – rašo mama.

Ypač skaudžiai skamba jos mintys apie ateitį.

„Jaučiu, tarsi viskas prarasta, niekada nebebus nieko gero ir gražaus, niekada nebeišsimiegosiu, niekada nebeatgausiu savęs, nieko nebepasieksiu ir nebepadarysiu.“

Moteris rašo esanti ketvirtoje dešimtyje ir jaučianti, kad geriausi jos gyvenimo metai liko praeityje.

„Dabar lieka tik trupiniai ir krūva vargo bei atsakomybių, ir jokio džiaugsmo gyvenime, tik „reikia“. Labai pavargau nuo šitos būsenos“, – prisipažįsta ji.

Galiausiai kitų mamų ji klausia labai paprastai:

„Kaip jūs įveikėt depresiją? Pasakykit, kad įmanoma iš to išlipti.“

Tokios būsenos nereikėtų nurašyti vien nuovargiui

Nors iš vieno žmogaus pasakojimo diagnozuoti depresijos negalima, ilgai trunkantis džiaugsmo ir susidomėjimo praradimas, beviltiškumo jausmas, menka savivertė, didelis nuovargis bei miego problemos gali būti depresijos simptomai. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad depresija nėra tiesiog trumpalaikė bloga nuotaika – jai būdingi simptomai gali tęstis didžiąją dienos dalį beveik kasdien bent dvi savaites ir reikšmingai paveikti žmogaus kasdienybę.

Svarbu ir tai, kad gyvenimas objektyviai gali atrodyti „geras“ – mylintis partneris, sveikas vaikas, namai – tačiau tai savaime neapsaugo nuo psichikos sveikatos sunkumų.

Todėl žmogui, kuris ilgą laiką jaučiasi panašiai kaip istorijos autorė, verta ne vien bandyti dar labiau „pailsėti“ ar tikėtis, kad būsena savaime praeis, bet kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą ir papasakoti, kaip iš tiesų jaučiasi.

Taip – iš depresijos galima pasveikti

Į forumo autorės klausimą, ar iš tokios būsenos įmanoma išlipti, yra svarbus atsakymas: depresija yra gydoma.

PSO nurodo, kad egzistuoja veiksmingi psichologiniai depresijos gydymo metodai, o priklausomai nuo būklės sunkumo ir individualios situacijos gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas. Tarp rekomenduojamų psichologinių metodų yra kognityvinė elgesio terapija, elgesio aktyvinimas, tarpasmeninė bei problemų sprendimo terapija.

Svarbiausia – nelaukti, kol pasidarys dar sunkiau.

 

Jeigu atsirastų minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar jausmas, kad kyla pavojus sau ar kitam žmogui, reikėtų nedelsiant kreiptis skubios pagalbos numeriu 112 arba vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių.