Tuščio lizdo sindromas, arba vaikai palieka tėvų namus: ką svarbu žinoti? (12)

Metai bėga neįtikėtinai greitai: atrodo, dar vakar keitėte sauskelnes ir bučiavote putlius kūdikio žandus, o šiandien atžala jau kelia sparnus į savarankišką gyvenimą – išsikrausto iš gimtųjų namų.

Socialinėje žiniasklaidoje dažnai kuriamas vaizdinys, kad tėvai iš namų išsikrausčius atžaloms šį faktą priima džiugiai ir švenčia, jog pagaliau turės daugiau erdvės ir laiko sau. Tačiau realybėje šį faktą dažniau lydi liūdesys ir net ašaros. Kaip sklandžiau išgyventi laikotarpį, kai vaikai palieka tėvų namus?

Tuščio lizdo sindromas – kas tai yra?

Tuščio lizdo sindromu vadinama visa jausmų, kuriuos patiria tėvai vaikams išsikrausčius iš šeimos namų, paletė. Ir nors šis reiškinys nepriskiriamas prie psichikos sveikatos sutrikimų, jis vis tiek egzistuoja ir paliečia daugelį šeimų.

Emociniai sukrėtimai ir sielvartas gali daryti nemažą įtaką: nuo egzistencinės krizės, naujos tapatybės paieškų iki psichikos sveikatos sutrikimų ar net fizinių negalavimų.

Pasak specialistų, tuščio lizdo sindromas yra gana dažna patirtis. Tėvystė – svarbi žmonių tapatybės dalis. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu visiškai normalu jausti netekties ir netikrumo jausmus.

Kodėl tėvai jaučia tuščio lizdo sindromą?

Netekties jausmą patirti gali visi, tačiau kai kuriuos žmones vaikų išsikraustymas paveikia kur kas stipriau. Tiesa, tuščio lizdo sindromą patirti gali daugelis tėvų, tačiau tikimybė didėja šiais atvejais:

• Patiriate hormonų lygio svyravimus, pasireiškiančius premenopauzės ar menopauzės metu;
• Vaikas šeimoje buvo vienturtis;
• Jums buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas;
• Patyrėte traumų, ypač susijusių su kito vaiko išsikraustymu ar netektimi;
• Buvote pagrindinis arba vienintelis vaiko globėjas;
• Pagrindinė jūsų pareiga buvo vaiko priežiūra;
• Trūksta šeimos, draugų, kolegų ar kitų bendruomenių paramos, palaikymo;
• Kiti tėvystės etapai jums taip pat buvo emociškai sunkūs;
• Nerimaujate dėl vaiko fizinio saugumo (jei jis, pavyzdžiui, stoja į kariuomenę ar serga lėtine liga);
• Esate vienišas arba santykiai su antrąja puse komplikuoti;
• Tuo pat metu patiriate kitų svarbių gyvenimo pokyčių (pavyzdžiui, pradėjote dirbti naujame darbe, išsiskyrėte su partneriu) ir kt.

Jei dėl kokių nors priežasčių nerimaujate dėl savo atžalos gebėjimo prisitaikyti naujoje aplinkoje, pasirūpinti savimi ar „neišklysti iš kelio“, šis gyvenimo etapas taip pat gali būti kur kas sunkesnis ir jums.

Tuščio lizdo sindromas: kokie simptomai pasireiškia dažniausiai?

Kaip minėta, tuščio lizdo sindromas nėra psichikos sveikatos sutrikimas, tačiau jį patiriantiems žmonėms dažniau pasireiškia šie jausmai, pojūčiai ir požymiai:

• Baimė;
• Sielvartas;
• Liūdesys;
• Kaltės jausmas;
• Stresas;
• Vienatvės jausmas;
• Dirglumas;
• Tuštumos jausmas;
• Bejėgiškumo jausmas;
• Atstūmimas;
• Apatija;
• Beviltiškumas.

Kai kurie simptomai sutampa su nerimo ir depresijos, tik tiek, kad jie – švelnesni nei sergant tikrąja depresija. Jeigu šie negatyvūs jausmai sustiprėja arba itin paveikia kasdienį gyvenimą, tikėtina, kad gali reikėti profesionalios pagalbos.

Tuščio lizdo sindromas: kaip sau padėti?

Galbūt išvengti tuščio lizdo sindromo ir nepavyks, tačiau galite sušvelninti jo poveikį.

Ruoškitės tam

Svarbu nusiteikti: tuomet bent jau nesijausite šios nejaukios situacijos užklupti netikėtai, turėsite laiko apdoroti visus užplūdusius jausmus. Tiesa, labai svarbu prisiminti, kad vis tiek esate ir būsite reikalingi, tik tiek, kad pasikeitė jūsų vaidmuo.

Pasidžiaukite, kad vaikas pagaliau suaugo

Pasidžiaukite vaiko pasiekimais: užauginote atžalą, kuriai sekasi. Ir visai nesvarbu, ar jūsų vaikas išvyksta studijuoti į kitą miestą ar net šalį, kraustosi į savo namus, gavo naują darbą ar įstojo į kariuomenę. Jis parodo, kad yra pakankamai subrendęs ir pasitiki savimi tiek, kad jau gali gyventi savarankiškai.

Nusistatykite lūkesčius

Bendraukite atvirai, įvardykite aiškius planus ir ribas. Pavyzdžiui, kaip dažnai vaikas planuoja grįžti namo? Gal namuose artimiausiu metu bus progų, minėjimų ir pageidaujate, kad juose dalyvautų ir vaikas?

Iš anksto aptarę šiuos ir panašius klausimus išvengsite nesusikalbėjimo ir nusivylimų.

Jokių kaltinimų

Bendravimas yra labai svarbus, tačiau taip pat turite būti atidūs, ką ir kaip sakote. Vaikas taip pat gali jausti „nepatogius“ jausmus – nerimą, stresą, baimę, tad jo tikrai nereikia apkrauti ir savo liūdesio našta.

Jei jaučiatės prislėgti, galite tai pasakyti, tačiau vaikais neturi atsakyti už tėvų problemas ir tuo labiau imtis jų spręsti. Pavyzdžiui, ne skųskitės, kad vaikas retai skambina, o paklauskite, koks bendravimo būdas jam priimtiniausias.

Gerbkite kitų šeimos narių jausmus

Ne kiekvienas šeimos narys į ištuštėjusį lizdą reaguos vienodai. Pavyzdžiui, vieni visą dieną po namus vaikšto su chalatu, kiti iki vėlumos dirba, tretieji visais būdais vengia ramybės ir tylos. Taigi, kiekvieno žmogaus patirtis yra skirtinga, o kitų žmonių jausmus reikia gerbti, bandyti konstruktyviai bendrauti ir rasti pusiausvyrą.

Jei negalite pakeisti situacijos, keiskite požiūrį

Jūsų lizdas nėra tuščias, jame tik vyksta pokyčiai, atnaujinimai. Labai svarbus atitinkamas nusiteikimas. Vertinkite tai ne kaip santykių su vaiku pabaigą, bet kaip galimybę užmegzti dar stipresnį ir prasmingesnį ryšį. Pagaliau pasiekėte etapą, kai galite sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu, o ne pasinerti į kasdienius ginčus ar konfliktus su vaiku dėl išmėtytų kojinių ar neplautų indų.

Raskite veiklos, kuri padėtų nukreipti dėmesį ir iš naujo įprasminti gyvenimą

Daugelis žmonių yra įpročių vergai, tad gali būti sunku planuoti laisvalaikį. Tad pats metas pasiieškoti tinkamų užsiėmimų. Prisiminkite veiklas, kurių anksčiau neišbandėte, nes tiesiog neturėjote tam laiko.

Atgaivinkite santykius su partneriu

Yra tyrimų, kuriuose įrodyta, kad vaikams palikus tėvų namus dažnai pagerėja sutuoktinių santykiai. Auginančios vaikus poros savo santykius nustumia į antrą planą, nes daug dėmesio turi skirti vaikams ir jų kasdieniams poreikiams patenkinti. Dabar, atsiradus daugiau laiko, galima puoselėti romantinius santykius.

Tuščio lizdo sindromas užsitęsė: kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Kartais net ir tokie pokyčiai gali peraugti į rimtesnes sveikatos problemas. Kada jau reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus?

• Laikui bėgant situacija negerėja, simptomai tampa tik dar akivaizdesni;
• Neigiami jausmai – nerimas, stresas ar panika – truko gyventi įprastą gyvenimą;
• Patiriate stiprius nuotaikų svyravimus, pavyzdžiui, nuolat verkiate arba jaučiate labai stiprų pyktį;
• Nebendraujate su kitais žmonėmis, nebeužsiimate mėgstama veikla;
• Sunku susikaupti;
• Artimieji pastebėjo jūsų elgesio pokyčius;
• Jaučiate, kad jau niekada nebebūsite toks laimingas, koks buvote anksčiau.

Taip pat stebėkite savo fizinę savijautą. Požymiai, rodantys, kad jums taip pat reikia kreiptis pagalbos:

• Miegate per daug arba per mažai;
• Jaučiatės pavargęs, išsekęs;
• Apetito pokyčiai: valgote per daug arba badaujate;
• Pasireiškė virškinimo problemų;
• Staiga priaugote arba numetėte nemažai svorio;
• Pakito libido;
• Dažnai vargina galvos skausmai;
• Pradėjote vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Tėvų namus paliekantys vaikai – neišvengiamybė, nesąmoningai tam tėvai jau turi ruoštis vaikui atėjus į šį pasaulį. Visi pirmi kartai, kai vaikas lieka nakvoti pas draugus ar išvyksta į stovyklą, tėvus pratina prie laukiančio atsiskyrimo. Sėkmingai prisitaikėte prie tėvystės, tad turėtumėte prisitaikyti ir prie buvimo suaugusio žmogaus tėvais.