Ugdome savarankišką žmogų: kuo unikali Montessori pedagogika?

Natalia Lebedinskaia | Shutterstock.com

Daugelis tėvų yra girdėję apie Montessori pedagogiką. Jos sumanytoja – italų kilmės gydytoja, psichologė, mokslininkė ir inovatorė Marija Montessori. Nors M. Montessori gyveno ir dirbo XIX–XX a., jos sukurta ugdymo metodika žinoma visame pasaulyje. Ir Lietuvoje sėkmingai taikoma net šiomis dienomis.

Kuo ypatinga Montessori pedagogika?

Šios ugdymo pedagogikos tikslas – nuo pat vaiko gyvenimo pradžios ugdyti savarankišką, individualų, laisvą žmogų, kuris supranta, kaip svarbu mokytis, kuris gali rinktis teisingai, prasmingas veiklas, kurio tikslai aiškūs, o jis pats – drąsus. Ši metodika ugdo savimi pasitikintį žmogų, kuris daro atitinkamus sprendimus, akcentuojamas ne tik protinis lavinimas, bet ir vaiko gebėjimų ugdymas.

Yra nesutinkančių ir Montessori metodiką laikančių ne auklėjimo sistema, bet filosofija. Tačiau aišku viena: jos ašis – visapusis pasitikėjimas vaiku.

Pagrindiniai Montessori pedagogikos principai:

ugdymas per žaidimą;
atsakomybės jausmo puoselėjimas;
pagarbos aplinkiniams ir gerumo puoselėjimas;
vaiko interesų stebėsena;
vaikui suteikiama pasirinkimo laisvė, kurias užduotis atlikti pirmiausia, kurioms jis nori skirti daugiau laiko ir pan.;
vaiko savarankiškumo ir nepriklausomybės ugdymas įvairiose aplinkose (žinoma, tose, kur tam nėra jokių kliūčių);
vaiko pasirinkimas, ar laikytis elgesio normų ir taisyklių;
ugdomi įgūdžiai, kurių vaikui prireiks gyvenime;
vaikai skatinami ne išmokti kažką atmintinai („iškalti“), bet informaciją suvokti ir vėliau gebėti tas žinias pritaikyti gyvenime;
skirtingo amžiaus vaikų ugdymas kartu;
kiekvienam vaikui parenkamos skirtingos užduotys, atitinkančios jo poreikius;
pedagogai tam tikrus sprendimus priima stebėdami vaiką ir analizuodami jo elgesį ir kt.

Kuo iki šių dienų tėvus žavi Montessori pedagogika?

Pagrindinė mintis – jei tėvai ir pedagogai stebės, ko nori ir kuo domisi vaikas, ką jis geba atlikti ir kokios jo galimybės, vaikui nepristings motyvacijos. Nustatyta, kad įdomią ir jam aktualią informaciją vaikas įsimena kur kas geriau.

Užduotys parengtos taip, kad vaikas galėtų jas atlikti individualiu tempu, nejausdamas įtampos.

Labai dažnai ugdymo procese pasitelkiamos taktilinės (tos, kurias galima liesti) medžiagos ir priemonės, pavyzdžiui, įvairių spalvų juostelės mokant daugybos ir dalybos.

Darželiuose ir mokyklose, kur ugdymas vykdomas remiantis Montessori pedagogikos principais, mokytojai stebi, kaip vaikui sekasi, kaip sparčiai jis tobulėja: tai padeda pastebėti ugdymo spragas, mokymosi sunkumus. Vaikus mokytis ir tobulėti labiausiai motyvuoja sėkmė.

Montessori pedagogikos privalumai:

vaiką stengiamasi sudominti mokymosi procesu;
vaikui suteikiama teisė pasirinkti, kurios sritys jį labiausiai domina, ir daugiausia gilintis į jas;
vaikui suteikiama daug laisvės (ugdomas jo savarankiškumas, savarankiškas problemų sprendimas, jis mokosi dirbti tiek vienas, tiek ir bendradarbiauti su kitais, pasirenkant, su kuo atlikti konkrečias užduotis, ir pan.);
ugdoma vaiko savidisciplina, vaikai mokomi atlikti viską nuo pradžių iki pabaigos (jei daromi kūrybiniai darbeliai, vaikai turi patys pasiruošti darbo vietą, priemones, padaryti darbelius ir susitvarkyti), ugdomi planavimo, tvarkymosi ir kiti įgūdžiai, kantrybė.

Montessori pedagogikos trūkumai:

vaikams suteikiama daug laisvės, todėl gali pritrūkti tam tikrų disciplinų ir akademinių žinių;
metodika neigia mokymosi atmintinai („iškalimo“) naudą, todėl vaikai nemokomi tekstų, eilėraščių.