Unikalioji Valdorfo pedagogika: kaip tėvai esminius jos principus gali pritaikyti namuose?

Lightcube | Shutterstock.com

Valdorfo pedagogikos sistema, praktikuojama daugelyje mokyklų ir darželių, pirmenybę teikia menui ir vaizduotei.

Ši filosofija remiasi XX a. pradžios filosofo Rudolfo Steinerio idėjomis. Jos esmė – kad vaikai užaugtų geri piliečiai, nebijotų būti savimi, prisidėtų prie visuomenės gerovės ir skleistų gėrį.

Jis teigė, kad norint tą pasiekti svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, raidos etapą ir pagal tai nuspręsti, ko vaiką mokyti: pavyzdžiui, ankstyvame amžiuje vaikai geriausiai mokosi mėgdžiodami ir žaisdami, nuo maždaug 6 m. iki paauglystės į ugdymą svarbu įtraukti vaizduotę ugdančias menines veiklas, o vėliau svarbos įgauna ir kognityvusis mokymasis.

Taigi mokiniai pagal amžių įprastai suskirstomi į 4 grupes:

• 3–6 m.;
• 6–11 m.;
• 11–14 m.,
• 16–18 m.

R. Steineris taip pat rekomendavo į visą mokymosi procesą integruoti meną ir fizinį ugdymą, suteikti jiems analogišką kaip ir kitoms disciplinoms akademinį statusą. Tai būdas ugdyti įvairių įgūdžių turinčią, tvirtą, emociškai atsparią asmenybę.

Pagrindiniai Valdorfo metodikos ypatumai

• Metodika tinka visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų akademinių gebėjimų, klasės, etninės priklausomybės ir religijos.
• Atsižvelgiama į visus vaiko poreikius – akademinius, fizinius, emocinius ir dvasinius.
• Pagrįsta visų vaiko raidos etapų svarbos suvokimu.
• Ugdo meilę ir entuziazmą mokslui, mokymuisi.
• Meninę veiklą ir vaizduotės ugdymą laiko neatsiejama mokymosi proceso dalimi.
• Tai išbandyta, akredituota ir daugelyje Europos šalių valstybės remiama ugdymo metodika.
• Visame pasaulyje vertinama už tai, kad padeda užauginti labai gabius jaunus žmones, kurie turi stiprią savivertę, įvairių gebėjimų, auga socialiai ir ekonomiškai atsakingi piliečiai.

Esminiai Valdorfo pedagogikos principai ir jų pritaikymas

1. Kūrybiški žaidimai ir saviraiškos laisvė

Vaikus lavina net ir patys paprasčiausi žaislai (pavyzdžiui, kūrybos laisvės suteikiantys konstruktoriai), o R. Steineris pabrėžė, kad vaikams dar labiau tinka kasdienės priemonės, padedančios atrasti naujus žaidimo būdus, lytėjimo pojūčius ugdančios priemonės.

Taip pat vaikams reikia suteikti laiko ir galimybių žaisti taip, kaip jie nori.

2. Dažnas buvimas gamtoje

Vaikai mėgsta judėti, leisti laiką gamtoje, ją tyrinėti. Tai teigiamai veikia ne tik jų fizinę bei emocinę savijautą, bet ir skatina kūrybiškumą, ugdo pastabumą detalėms, meilę gamtai.

3. Geriausios mokytojos – pasakos

R. Steineris buvo įsitikinęs, kad ugdant vaikus itin svarbios pasakos ir įvairios istorijos. Jos padeda užmegzti ryšius, plečia žodyną, lavina vaizduotę. Jau nuo mažų dienų vaikai skatinami kurti istorijas: kuo daugiau praktikos vaikai įgyja, tuo laikui bėgant ši užduotis paprastesnė jiems atrodo.

4. Aiški rutina

Ugdytiniai, ugdomi pagal Valdorfo metodiką, skatinami susiburti ir pabūti drauge. Šią tradiciją perėmė ir tradicinis ugdymas („Ryto ratas“ vaikų darželiuose). Susirinkę vaikai dalijasi įspūdžiais, pabendrauja, padainuoja, pasimankština ir atlieka kitas veiklas. Apskritai dienotvarkė vaikams – labai svarbi: žinodamas, ką ir kada veiks, vaikas jaučiasi saugesnis, labiau užtikrintas, nes žino, ko tikėtis.

5. Mokymosi procesas nėra lenktynės

Tradiciniame ugdyme vaikai skatinami lenktyniauti, varžytis ir yra skirstomi vertinant jų rezultatus pažymiais. Daugelyje Valdorfo pedagogika besiremiančių mokyklų pažymiai rašomi tik baigiamųjų klasių mokiniams: iki 14 metų formuojasi vaiko savivertė, todėl iki šio amžiaus svarbu akcentuoti tai, kas vaikui labiau sekasi.

Pats R. Steineris yra sakęs, kad nėra sukurta vienos universalios knygos, kurioje mokytojas galėtų paskaityti, koks turėtų būti mokymas. Pasak jo, mokyti reikia taip, kaip sufleruoja patys vaikai, nes jie ir yra geriausios „knygos“.

valdorfo pedagogika, valdorfo pedagogikos nauda, vaiko vaizduotės lavinimas