Vaikas bijo griaustinio ir žaibų: 7 būdai padėti

Vos už lango blyksteli pirmasis žaibas, vaikas atbėga pas tėvus, užsidengia ausis ar prašo, kad audra kuo greičiau baigtųsi. Suaugusiajam griaustinis gali būti tiesiog įprastas gamtos reiškinys, tačiau vaikui staigus garsas, šviesos blyksniai ir nesupratimas, kas vyksta, gali kelti tikrą baimę.

Audros baimė vaikystėje nėra neįprasta. Ypač stipriai į griaustinį gali reaguoti mažesni vaikai, kurie dar negali iki galo suprasti, kas sukelia tokius garsus ir ar jie yra saugūs.

Kaip elgtis tėvams, kad padėtų vaikui audrą išgyventi ramiau?

1. Nesakykite „nėra čia ko bijoti“

Norėdami nuraminti vaiką tėvai neretai skuba sakyti: „Nebijok“, „Čia tik griaustinis“ arba „Juk nieko nevyksta“.

Tačiau vaikui jo baimė yra tikra. Užuot ją neigę, parodykite, kad suprantate: „Matau, kad tau baisu. Griaustinis tikrai labai garsus.“

Vien tai, kad šalia esantis suaugusysis baimės nenuvertina, vaikui gali suteikti daugiau saugumo.

2. Paprastai paaiškinkite, kas vyksta

Nežinomybė dažnai gąsdina labiau nei pats reiškinys. Todėl vaikui pagal jo amžių galima paprastai papasakoti, kas yra žaibas ir kodėl po jo girdime griaustinį.

Mažam vaikui nebūtina pasakoti sudėtingos fizikos. Pakanka paaiškinti, kad žaibas yra elektros išlydis atmosferoje, o griaustinis – garsas, atsirandantis žaibui labai greitai įkaitinus aplink esantį orą.

Galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad pirmiausia pamatome žaibą, o tik paskui išgirstame griaustinį, nes šviesa mus pasiekia greičiau nei garsas.

3. Leiskite vaikui būti šalia

Jeigu per audrą vaikas nori prisiglausti, atsisėsti šalia ar palaikyti už rankos, nereikėtų jo versti vieno „nugalėti“ savo baimės.

Mažesniems vaikams artimo žmogaus buvimas šalia yra vienas svarbiausių saugumo signalų.

Galima kartu atsisėsti saugioje namų vietoje, apsikabinti, pasiimti mėgstamą žaislą ar užsikloti pledu.

4. Sumažinkite griaustinio garsą

Kai kuriuos vaikus labiausiai gąsdina ne pats žaibas, o netikėtas ir labai stiprus griaustinio garsas.

Jei esate saugiai namuose, galima uždaryti langus, nueiti į patalpą, kurioje garsas girdimas silpniau, įjungti ramią muziką ar pasaką.

Vaikui, kuris itin jautriai reaguoja į garsus, gali padėti ir garsą slopinančios ausinės.

5. Nukreipkite dėmesį

Audros nebūtina visą laiką stebėti pro langą. Jei vaikui nuo to tik baisiau, pasiūlykite veiklą, kuri padėtų dėmesį nukreipti kitur.

Galima kartu skaityti knygą, piešti, dėlioti dėlionę, žaisti stalo žaidimą ar pasistatyti „slėptuvę“ iš pagalvių ir pledų.

Svarbu, kad tai netaptų reikalavimu nustoti bijoti. Tikslas – padėti vaikui ramiau išlaukti audrą.

6. Stebėkite ir savo reakciją

Vaikai labai atidžiai stebi suaugusiuosius. Jei tėvai išgirdę griaustinį patys išsigąsta, nuolat tikrina langus ar garsiai nerimauja, vaikas gali suprasti, kad vyksta kažkas labai pavojingo.

Tai nereiškia, kad reikia apsimesti visiškai bebaimiu. Tačiau ramus balsas, įprastas elgesys ir paprastas paaiškinimas, kad esate saugioje vietoje, gali padėti vaikui suprasti, jog situaciją galima išbūti ramiai.

Kartu audros nereikėtų nuvertinti – svarbu laikytis oficialių saugumo rekomendacijų, būti patalpoje, laikytis atokiau nuo langų ir audros metu neiti į lauką vien tam, kad parodytumėte vaikui, jog „nėra ko bijoti“.

7. Jei baimė labai stipri – jos neignoruokite

Bijoti garsaus griaustinio vaikystėje gali būti visiškai natūralu. Augdamas ir geriau suprasdamas gamtos reiškinius vaikas dažnai ima į audras reaguoti ramiau.

Tačiau verta atkreipti daugiau dėmesio, jei baimė tampa itin stipri: vaikas pradeda nerimauti vos pamatęs debesuotą dangų, nuolat tikrina orų prognozes, atsisako eiti į lauką net tada, kai audros nėra, negali užmigti ar baimė ima trukdyti įprastai kasdienybei.

Tokiu atveju verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaikų psichologu.

Svarbiausia nesiekti, kad vaikas kuo greičiau „nustotų bijoti“. Ramus suaugusiojo buvimas šalia, aiškūs paaiškinimai ir kartojama patirtis, kad audra prasideda ir praeina, ilgainiui gali padėti vaikui jaustis kur kas saugiau.