Vaikas grįžęs iš darželio tampa „nevaldomas“: kodėl blogiausias elgesys dažnai prasideda būtent namuose?

Darželyje ar mokykloje – mandagus, klauso auklėtojų, laikosi taisyklių, gražiai žaidžia su kitais. Tačiau vos grįžta namo, prasideda ašaros, pykčiai, rėkimas, prieštaravimai ar isterija dėl, regis, visiškos smulkmenos.

Tokia situacija pažįstama ne vienai šeimai, o ypač dažna ji gali tapti rugsėjį, kai po vasaros vaikai grįžta į darželius ir mokyklas arba pirmą kartą pradeda juos lankyti.

Tėvams tuomet natūraliai kyla klausimas: jeigu vaikas visą dieną sugeba gražiai elgtis darželyje, kodėl namuose staiga tampa „nevaldomas“?

Pasirodo, atsakymas gali slypėti būtent tame, kad namuose vaikas jaučiasi saugiausiai.

Visą dieną stengėsi, o namuose „paleido“

Anglų kalboje tokiam reiškiniui apibūdinti vartojamas terminas „after-school restraint collapse“. Lietuviškai jį būtų galima apibūdinti kaip emocijų proveržį po dienos, praleistos darželyje ar mokykloje.

Tai nėra medicininė diagnozė. Šiuo terminu tiesiog apibūdinama situacija, kai vaikas didžiąją dienos dalį stengiasi kontroliuoti savo emocijas ir elgesį, o grįžęs į saugią aplinką nebesugeba to daryti.

Ir vaikui darželyje tenka gerokai daugiau iššūkių, nei kartais atrodo suaugusiesiems.

Reikia klausyti auklėtojų, laikytis dienotvarkės, dalintis žaislais, palaukti savo eilės, susitvarkyti su triukšmu, bendrauti su kitais vaikais, prisitaikyti prie skirtingų situacijų, išbūti be tėvų ir kontroliuoti kylančias emocijas.

Visa tai reikalauja nemažai fizinių ir emocinių jėgų.

Todėl vaikas, kuris visą dieną puikiai laikėsi, vakare gali būti tiesiog išsekęs.

Kodėl blogiausias elgesys tenka būtent tėvams?

Šis klausimas tėvams kartais būna ypač skaudus.

„Auklėtoja sako, kad jis nuostabus, o su manimi elgiasi baisiausiai“, – tokia mintis gali kilti ne vienai mamai ar tėčiui.

Tačiau specialistai aiškina, kad emocijų proveržis namuose nebūtinai reiškia, jog vaikas tėvų negerbia ar specialiai blogai elgiasi.

Priešingai – namai dažniausiai yra ta vieta, kurioje vaikas jaučiasi pakankamai saugus pagaliau atsipalaiduoti.

Darželyje jis stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir jos taisyklių, o pamatęs mamą ar tėtį gali tarsi „nuleisti užtvanką“.

Tai gali pasireikšti labai įvairiai: vienas vaikas pradės verkti dėl netinkamai perpjauto obuolio, kitas pyks, kad reikia nusiauti batus, trečias nenorės kalbėtis, o dar kitas taps itin prilipęs prie mamos ar tėčio.

Ne visada kaltos vien emocijos

Prie susikaupusios įtampos dažnai prisideda ir labai paprasti fiziniai dalykai.

Vaikas gali būti alkanas, ištroškęs, pavargęs, per mažai miegojęs ar tiesiog persisotinęs įspūdžių.

Todėl menka problema, kuri ryte būtų nesukėlusi jokios reakcijos, vakare gali tapti paskutiniu lašu.

Ypač tai aktualu mažiems vaikams, kurie dar tik mokosi atpažinti savo emocijas ir jas išreikšti žodžiais.

Vietoje „man buvo labai sunku visą dieną būti be tavęs, esu pavargęs ir alkanas“ trejų ar ketverių metų vaikas greičiausiai tiesiog pradės verkti, pykti arba atsisakys daryti tai, ko jo prašoma.

Ką daryti grįžus iš darželio?

Pirmąją valandą po darželio ar mokyklos verta kiek įmanoma sumažinti vaikui keliamus reikalavimus.

Nebūtina vos susitikus užversti jo klausimais: „Kaip sekėsi?“, „Ką valgei?“, „Su kuo žaidei?“, „Kodėl šiandien verkei?“

Jeigu vaikas pavargęs, net ir geranoriški klausimai gali tapti dar viena užduotimi.

Grįžus namo galima pirmiausia pasiūlyti atsigerti ir užkąsti, leisti pabūti ramiai, pažaisti, pasėdėti šalia tėvų ar tiesiog nieko neveikti.

Vienam vaikui padės apkabinimas, kitam – pusvalandis ramiai dėliojant kaladėles, trečiam – pasivaikščiojimas ar aktyvus judėjimas lauke.

Svarbiausia stebėti, kas padeda būtent jūsų vaikui persijungti iš darželio į namų režimą.

Tačiau tai nereiškia, kad namuose galima viskas

Suprasti vaiko elgesio priežastį nereiškia leisti jam mušti, spardyti, mėtyti daiktus ar skaudinti kitus.

Net ir stipriai pavargusiam ar supykusiam vaikui galima ramiai priminti ribas: pykti ir verkti galima, tačiau skaudinti kitų – ne.

Apie patį konfliktą ar netinkamą elgesį geriau kalbėtis tada, kai emocijos jau nuslūgusios, o ne pačiame jų įkarštyje.

Kada verta atkreipti daugiau dėmesio?

Kartais stiprios emocijos grįžus namo tėra reakcija į ilgą ir varginančią dieną. Tačiau ne kiekvieną pasikeitusį vaiko elgesį reikėtų automatiškai nurašyti nuovargiui.

Jeigu emocijų protrūkiai itin stiprūs, kartojasi beveik kasdien, vaikas tampa agresyvus, labai užsisklendžia, pradeda kategoriškai atsisakyti eiti į darželį ar mokyklą, blogiau miega arba atsiranda kitų neįprastų elgesio pokyčių, verta pasidomėti, kas vyksta jo dienos metu.

Pasikalbėkite su auklėtoju ar mokytoju, stebėkite pasikartojančias situacijas, o jei nerimas išlieka – pasitarkite su vaiko sveikatos ar raidos specialistu.

Tačiau jei auklėtoja sako, kad jūsų vaikas visą dieną buvo puikus, o namuose jis pravirksta dėl „ne tos“ spalvos puodelio, nebūtinai turite du visiškai skirtingus vaikus.

Kartais tai tiesiog vienas labai pavargęs vaikas, kuris pagaliau grįžo ten, kur nebereikia visą laiką stengtis.