Vaikas kartais sužvairuoja: kada tai dar gali būti amžiaus ypatumas, o kada verta sunerimti?

Vieną akimirką kūdikis žiūri tiesiai, kitą – atrodo, kad viena akytė trumpam nukrypo nosies link. Tėvams toks vaizdas gali kelti nerimą, ypač jei pasikartoja nuotraukose ar tuomet, kai mažylis pavargęs.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio regėjimas ir gebėjimas abiem akimis žiūrėti ta pačia kryptimi dar vystosi. Todėl labai mažiems kūdikiams trumpalaikis, protarpinis akių nukrypimas gali pasitaikyti. Tačiau nuolatinio žvairumo ar vėliau išliekančio akių nukrypimo nereikėtų tiesiog laukti tikintis, kad vaikas jį išaugs.

Kas apskritai yra žvairumas?

Žvairumas, mediciniškai vadinamas strabizmu, yra būklė, kai akys nėra nukreiptos ta pačia kryptimi.

Viena akis gali žiūrėti tiesiai, o kita nukrypti:

• į nosies pusę;
• į išorę;
• aukštyn;
• žemyn.

Žvairumas gali būti nuolatinis arba pasirodyti tik kartais. Kartais nukrypsta vis ta pati akis, kitais atvejais – pakaitomis viena ir kita.

Pirmaisiais mėnesiais akytės dar mokosi dirbti kartu

Naujagimio regėjimo sistema nėra visiškai subrendusi. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis mokosi koordinuoti abiejų akių judesius, todėl jos kartais gali trumpam nukrypti skirtingomis kryptimis.

AAPOS nurodo, kad nedidelis ir protarpinis akių krypimas į vidų jaunesniems nei maždaug 4–5 mėnesių kūdikiams yra gana dažnas ir paprastai praeina savaime. NHS rekomendacijose nurodoma, kad jaunesniems nei 3 mėnesių kūdikiams protarpinis žvairavimas taip pat dažnai nėra priežastis nerimauti.

Tačiau svarbus žodis čia – protarpinis.

Jeigu kūdikio akis nukrypusi nuolat, tai nėra laikoma įprasta amžiaus ypatybe net ir labai mažam kūdikiui.

Kada jau nereikėtų laukti?

Jeigu vaikui daugiau nei 3–4 mėnesiai, o viena akis vis dar reguliariai nukrypsta, verta tai aptarti su gydytoju ir įvertinti vaiko regėjimą.

AAPOS rekomenduoja patikrinti bet kokį – nuolatinį ar protarpinį – akių krypimą, išliekantį vyresniam nei maždaug 4 mėnesių kūdikiui. NHS rekomenduoja kreiptis ir tuomet, kai vyresnio nei 3 mėnesių kūdikio žvairumas atsiranda ir išnyksta.

Įvertinimo nereikėtų atidėlioti ir tuomet, jei:

• viena akis nukrypusi nuolat;
• žvairumas atsirado staiga;
• vaikas dažnai užmerkia vieną akį;
• žiūrėdamas nuolat pakreipia ar pasuka galvą;
• atrodo, kad vaikas prasčiau seka daiktus akimis;
• žvairumas laikui bėgant ryškėja ar pasireiškia vis dažniau.

Kodėl vaikas gali žvairuoti tik pavargęs?

Tėvai kartais pastebi, kad didžiąją dienos dalį vaiko akys atrodo tiesios, tačiau vakare, sergant ar pavargus viena akis pradeda krypti į šoną.

Toks protarpinis žvairumas iš tiesų egzistuoja. Pavyzdžiui, esant protarpinei egzotropijai viena akis gali nukrypti į išorę būtent tada, kai vaikas pavargęs, serga, užsisvajoja ar žiūri į tolį.

Tačiau faktas, kad akis nukrypsta tik kartais, nereiškia, kad į tai nereikia kreipti dėmesio. Jei toks reiškinys kartojasi, verta jį parodyti specialistui.

Kartais atrodo, kad vaikas žvairuoja, nors akys tiesios

Yra ir dar viena priežastis, dėl kurios tėvai gali pastebėti tariamą žvairumą – pseudožvairumas.

Kai kurių kūdikių nosies tiltelis platesnis, o vidiniuose akių kampučiuose yra ryškesnės odos raukšlės. Dėl veido anatomijos gali atrodyti, kad viena arba abi akys krypsta nosies link, nors iš tiesų jų padėtis yra taisyklinga.

Augant vaikui ir keičiantis veido proporcijoms toks įspūdis dažnai sumažėja.

Tačiau vien iš nuotraukos ar žiūrint namuose patikimai atskirti tikrą žvairumą nuo pseudožvairumo gali būti sunku. Todėl kilus abejonių saugiau akis patikrinti.

Kodėl svarbu žvairumo nepraleisti?

Vaiko regėjimas dar vystosi, todėl akys ir smegenys mokosi veikti kartu.

Jeigu viena akis nuolat nukrypsta, smegenys gali pradėti slopinti iš jos gaunamą vaizdą. Dėl to tos akies regėjimas gali vystytis prasčiau – gali atsirasti ambliopija, dar vadinama „tingine akimi“.

Būtent todėl vaikystėje žvairumą svarbu pastebėti ir įvertinti anksti. Tikras žvairumas nėra problema, kurią visada galima tiesiog „išaugti“.

Ar žvairumas visada reiškia operaciją?

Ne.

Gydymas priklauso nuo žvairumo rūšies ir jo priežasties. Kai kuriems vaikams gali reikėti akinių, esant ambliopijai gali būti taikomas sveikesnės akies dengimas, tam tikrais atvejais skiriami kiti gydymo metodai, o daliai vaikų prireikia akių raumenų operacijos.

Todėl vien pats žodis „žvairumas“ dar nepasako, koks gydymas bus reikalingas.

„Kartais sužvairuoja“ – stebėti ar registruotis?

Jeigu kalbame apie visai mažą, kelių mėnesių kūdikį, retkarčiais nukrypstanti akis gali būti susijusi su dar besivystančia akių koordinacija.

Tačiau vyresniam nei maždaug 3–4 mėnesių kūdikiui pasikartojančio žvairavimo geriau nepalikti vien stebėjimui, o nuolatinį žvairumą reikėtų įvertinti nepriklausomai nuo amžiaus.

Jeigu akis nukrypsta tik retkarčiais ir vizito metu to gali nesimatyti, tėvams gali būti naudinga turėti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą, kuriame matomas pastebėtas akių nukrypimas, ir parodyti jį gydytojui.