Vaikas mokykloje neturi draugų: kaip jam padėti?

Nauji mokslo metai vaikui reiškia ne tik naujus sąsiuvinius, pamokas ir mokytojus. Ypač pradėjus lankyti pirmą klasę ar pakeitus mokyklą, vienu didžiausių iššūkių gali tapti visai ne mokslai, o draugystės. Ką daryti, jei vaikas grįžęs namo pasako: „Mama, aš neturiu su kuo draugauti“?

Tėvams tokius žodžius išgirsti gali būti skaudu. Natūraliai norisi vaiką nuraminti, iškart ieškoti sprendimo ar net įsikišti. Tačiau pirmosiomis savaitėmis naujoje klasėje dar nereikėtų daryti skubotų išvadų.

Pirmosiomis savaitėmis draugystės dar tik formuojasi

Naujoje klasėje vaikui tenka vienu metu susidoroti su daugybe pokyčių: nauja aplinka, mokytoju, taisyklėmis, dienos ritmu ir būriu dar nepažįstamų vaikų.

Vieni vaikai naujų draugų susiranda per pirmąją pertrauką, kitiems prireikia kelių savaičių ar dar daugiau laiko. Ypač sunkiau gali būti drovesniems, atsargesniems vaikams, kuriems reikia ilgiau stebėti aplinką, kol jie išdrįsta prie kitų prisijungti.

Todėl vien tai, kad pirmosiomis dienomis vaikas dar neturi artimo draugo, nebūtinai reiškia, kad jis klasėje nepritampa.

Neskubėkite sakyti: „Eik ir susidraugauk“

Suaugusiajam sprendimas gali atrodyti paprastas: prieik, pasisveikink, pasiūlyk kartu pažaisti.

Tačiau vaikui, kuris ir taip jaučiasi nedrąsiai, toks patarimas gali būti gerokai sudėtingesnis, nei skamba.

Pirmiausia verta išklausyti ir pabandyti suprasti, ką vaikas turi omenyje sakydamas, kad neturi draugų.

Galbūt per pertrauką jis vieną kartą liko vienas? Gal norėjo žaisti su konkrečiais vaikais, bet šie jau buvo įsitraukę į kitą veiklą? O gal iš tiesų jau kelias dienas niekas jo nepriima į bendrus žaidimus?

Vietoj „Kaip sekėsi?“ – konkretesni klausimai

Vaikams ne visada lengva papasakoti apie savo dieną, todėl bendras klausimas „Kaip sekėsi?“ dažnai baigiasi vienu žodžiu – „gerai“.

Galima pabandyti klausti kitaip:

• Su kuo šiandien sėdėjai?
• Kas šiandien klasėje tave prajuokino?
• Su kuo buvai per pertrauką?
• Ar yra klasėje vaikas, su kuriuo norėtum susidraugauti?
• Ką kiti vaikai veikė per pertrauką?
• Kokia šiandien buvo smagiausia dienos dalis?

Tokie klausimai gali padėti geriau suprasti, ar vaikas iš tiesų jaučiasi vienišas, ar tiesiog dar nerado artimesnio ryšio.

Galima padėti žengti mažą žingsnį

Nebūtina iš vaiko tikėtis, kad kitą rytą jis taps klasės kompanijos centru.

Kartais daug lengviau pradėti nuo vieno žmogaus.

Jei vaikas užsimena apie jam patinkantį bendraklasį, galima kartu pagalvoti, kaip kitą dieną užmegzti kontaktą: atsisėsti šalia, paklausti apie žaidimą, kartu nueiti į valgyklą ar pasiūlyti ką nors nuveikti per pertrauką.

Vyresniam vaikui gali pakakti padrąsinimo, o mažesniam galima namuose net trumpai „pasitreniruoti“, ką jis galėtų pasakyti.

Kartais padeda draugystė už mokyklos ribų

Didelėje klasėje užmegzti ryšį gali būti sunkiau nei bendraujant dviese.

Jeigu vaikas jau simpatizuoja vienam bendraklasiui, galima pasiūlyti po pamokų kartu nueiti į žaidimų aikštelę, parką ar pakviesti jį į svečius.

Ramesnėje aplinkoje užsimezgusi pažintis vėliau gali padėti vaikui saugiau jaustis ir klasėje.

Kada verta pasikalbėti su mokytoju?

Po vienos ar dviejų dienų skubėti į mokyklą aiškintis, kodėl vaikas neturi draugų, greičiausiai nereikia.

Tačiau jei situacija tęsiasi, vaikas nuolat leidžia pertraukas vienas, nenori eiti į mokyklą, dažnai verkia, jaučiasi atstumtas arba pasakoja, kad kiti vaikai jo nepriima, verta ramiai pasikalbėti su klasės mokytoju.

Mokytojas mato vaiką kitoje aplinkoje nei tėvai ir gali pastebėti tai, ko namuose nematyti: su kuo vaikas bendrauja, ar pats vengia kontakto, ar bando prisijungti prie kitų ir kaip į jį reaguoja bendraklasiai.

Jeigu paaiškėja, kad vaikas sistemingai atstumiamas, iš jo tyčiojamasi ar jis patiria kitokį netinkamą elgesį, situacijos nereikėtų palikti vien tik „vaikai patys išsiaiškins“.

Svarbiausia – nenuvertinti vaiko jausmų

Frazės „nieko tokio“, „susirasi tų draugų“ ar „tu tik pats prieik“ gali būti sakomos norint nuraminti, tačiau vaikui jo išgyvenimas tuo metu yra tikras.

Kartais svarbiausia reakcija gali būti labai paprasta:

„Suprantu, kad tau liūdna. Papasakok, kas šiandien nutiko.“

Vaikui nebūtina pirmąją savaitę rasti geriausią draugą. Nauji santykiai kuriami palaipsniui, o tėvų užduotis – ne surasti draugus už vaiką, bet suteikti jam saugią vietą papasakoti, kaip jis jaučiasi, ir prireikus padėti žengti pirmuosius žingsnius.