Vaikas negali susikaupti: ar kalta jo mityba?

Ar tai, ką vaikas valgo, gali turėti įtakos jo gebėjimui susikaupti, mokytis ir net valdyti emocijas? Tyrimai rodo, kad mityba gali būti susijusi su vaikų dėmesio koncentracija, energija ir savijauta.

Vaiko smegenims, kaip ir visam organizmui, reikia pakankamai energijos ir įvairių maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, vitaminų bei mineralų. Todėl svarbu ne tik tai, kiek vaikas suvalgo, bet ir ką jis valgo, kaip reguliariai maitinasi ir ar jo mityba yra įvairi ir visavertė.

Kai kurių maistinių medžiagų trūkumas ar labai nereguliarus valgymas gali būti susijęs su energijos stoka, prastesne koncentracija ar emocinės savijautos pokyčiais. Tam įtakos gali turėti ir dažni gliukozės kiekio kraujyje svyravimai, ypač kai mityboje daug saldžių ir itin perdirbtų produktų, o skaidulų, baltymų ir kitų maistinių medžiagų – pernelyg mažai. 

Ar cukrus gali turėti įtakos vaiko dėmesio koncentracijai?

Tai vienas dažniausių tėvų užduodamų klausimų. Kartais pastebima, kad suvalgęs saldumynų vaikas tampa aktyvesnis, energingesnis, sunkiau nurimsta. Tačiau moksliniai tyrimai neleidžia teigti, kad cukrus pats savaime sukelia hiperaktyvumą ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).

2020 m. sisteminėje apžvalgoje nurodoma, kad tarp didesnio cukraus ir saldintų gėrimų vartojimo bei ADHD simptomų gali būti ryšys, tačiau dauguma tyrimų buvo stebimieji, todėl jų rezultatai nėra vienareikšmiai.

Kur kas aktualesnė problema – kad daug saldumynų ir saldintų gėrimų gali išstumti iš raciono maistingesnius produktus. Be to, maiste esantis cukrus suteikia energijos, bet mažai kitų organizmui reikalingų medžiagų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams ir suaugusiesiems iš laisvųjų cukrų gauti mažiau nei 10 proc. paros energijos, o sumažinus jų kiekį iki mažiau nei 5 proc. galima tikėtis papildomos naudos sveikatai.

Taigi nieko tokio, jei vaikas retkarčiais suvalgys vieną kitą saldainį ar porciją ledų: daug svarbiau, kiek saldumynų ir saldžių gėrimų yra visame vaiko racione. Vaikui taip pat nereikia kurti griežtos „gero“ ir „blogo“ maisto sistemos. Geriau mokyti jį mėgautis įvairiu maistu ir padėti suprasti, kad kai kurie produktai turėtų būti valgomi dažniau, o kiti – rečiau.

Itin perdirbtas maistas ir vaikų savijauta

Vis daugiau dėmesio skiriama ir itin perdirbtam maistui. Tai įvairūs saldūs ir sūrūs užkandžiai, saldinti gėrimai, greitai paruošiamas maistas, konditerijos gaminiai ir kiti produktai, kuriuose dažnai daug cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų, tačiau mažiau skaidulų ir kitų naudingų medžiagų.

Svarbu tai, kad čia kalbame ne apie vieną konkretų produktą. Dažnas itin perdirbto maisto vartojimas dažnai būna susijęs su prastesne bendra mitybos kokybe.

Tyrimai taip pat randa sąsajų tarp mitybos kokybės ir vaikų elgesio bei psichikos sveikatos. 2026 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje, kurioje buvo nagrinėta 20 epidemiologinių tyrimų apie itin perdirbtą maistą ir vaikų bei paauglių psichikos sveikatą, nustatyta, kad daugelyje tyrimų didesnis itin perdirbto maisto vartojimas buvo susijęs su dažnesniais nerimo, depresijos, dirglumo, nervingumo, miego ir kitomis problemomis bei sutrikimais.

Panaši tendencija pastebima ir kalbant apie ADHD. 2019 m. sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje nustatytas ryšys tarp nesveikos mitybos ir didesnės ADHD rizikos. 

2024 m. metaanalizėje, į kurią įtraukti 9 stebimieji tyrimai ir daugiau kaip 58 tūkst. vaikų bei paauglių, taip pat nustatytas ryšys tarp dažnesnio menkaverčio maisto vartojimo ir ADHD.

Tačiau svarbu turėti omenyje, kad dauguma tokių tyrimų yra stebimieji, todėl jie neįrodo, kad būtent prastesnė mityba nulemia prastesnį gebėjimą susikaupti ar reguliuoti emocijas.

Kodėl vaikams svarbu valgyti reguliariai ir ypač pusryčius? 

Jeigu vaikas į mokyklą iškeliauja nevalgęs, iki pietų jis bus alkanas, todėl jam gali būti sunkiau susikaupti ir mokytis.

Plačiau skaitykite: 

• Kodėl vaikams būtina valgyti pusryčius?
  

Sisteminėje apžvalgoje buvo išanalizuoti 45 tyrimai, kuriuose nagrinėtas pusryčių poveikis vaikų ir paauglių pažintinėms funkcijoms. Rezultatai parodė, kad pusryčiavę vaikai geriau atliko dėmesio, vykdomųjų funkcijų ir atminties užduotis. Šis teigiamas poveikis buvo ryškesnis tarp nepakankamai besimaitinančių vaikų.

Tačiau svarbu ne versti vaiką suvalgyti didžiulę pusryčių porciją, o pasirūpinti, kad jis valgytų reguliariai, pakankamai ir kuo įvairesnį maistą. 

Geležies trūkumas gali būti susijęs su prastesne dėmesio koncentracija

Viena iš maistinių medžiagų, svarbių nervų sistemos veiklai, yra geležis. Ji reikalinga hemoglobino gamybai, deguonies pernešimui ir įvairiems organizmo procesams.

Tyrimai rodo, kad geležies trūkumas vaikystėje gali būti susijęs su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis. 2023 m. parengtoje apžvalgoje teigiama, kad pagal poreikį vartojami geležies papildai gali pagerinti 6–12 metų vaikų dėmesį, koncentraciją, atmintį ir kai kuriuos intelekto rodiklius. Tačiau mokymosi rezultatams mokykloje reikšmingo poveikio nenustatyta.

Visgi geležies papildų nereikėtų duoti vien dėl to, kad vaikas sunkiai susikaupia. Jei kyla įtarimų, kad vaikui gali trūkti geležies, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

O gal vaikui trūksta omega-3 riebalų rūgščių?

Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA ir EPA, svarbios nervų sistemos veiklai. Jų yra riebioje žuvyje, taip pat kai kuriuose augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose ir ispaninio šalavijo sėklose.

Taip pat skaitykite:

• Žuvų taukų ir juose esančių omega-3 rūgščių nauda kūdikiams ir vaikams

Tyrimų apie omega-3 poveikį vaikų dėmesiui rezultatai nėra vienareikšmiai. Kai kuriose metaanalizėse nustatytas nedidelis teigiamas poveikis ADHD simptomams, tačiau kitose sisteminėse apžvalgose tokia nauda nepatvirtinta. 

Tačiau omega-3 turi kitų patvirtintų naudų, todėl pirmiausia reikėtų įvertinti visą vaiko mitybą ir reguliariai įtraukti žuvies bei kitų maistingų produktų.

Kokia mityba palanki smegenims?

Tikrai nebūtina sudaryti specialaus „smegenų maisto“ meniu. Daug svarbiau, kad vaikas reguliariai gautų įvairių produktų.

Į kasdienę mitybą verta įtraukti:

• daržovių ir vaisių;
• visų grūdo dalių produktų – avižų, grikių, duonos ir kt.;
• baltymų – kiaušinių, žuvies, mėsos, pieno produktų, ankštinių;
• sveikųjų riebalų – žuvies, riešutų, sėklų, augalinių aliejų;
• geležies turinčių produktų;
• pakankamai vandens.

Vaiko dėmesingumas: kada verta kreiptis į specialistą?

Jeigu vaikui nuolat sunku susikaupti, jis greitai pavargsta, yra labai irzlus, prastai miega ar jam sunku mokytis, nereikėtų visko nurašyti mitybai. Dėmesio koncentracijai įtakos gali turėti miego trūkumas, stresas, emociniai sunkumai, mokymosi problemos, regos ar klausos sutrikimai, geležies trūkumas, ADHD ir kitos priežastys.

Jeigu tėvai pastebi aiškų ryšį tarp konkretaus maisto ir vaiko elgesio, verta tai aptarti su gydytoju ar dietologu, o ne savarankiškai iš vaiko raciono pašalinti tam tikras maisto grupes. ADHD gairėse taip pat nerekomenduojama bendrų mitybos pokyčių ar omega-3 papildų laikyti pagrindiniu ADHD gydymo metodu.

Svarbiausia – jeigu vaikui sunku susikaupti, tai nebūtinai reiškia, kad jis valgo per daug cukraus ar kad mityba yra prasta. Dėmesio sutrikimai dažnai yra nulemti ne vienos priežasties, todėl verta įvertinti vaiko gyvenimo būdą ir prireikus konsultuotis su specialistais. 

 

      

      Projektą „Augu sąmoningai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.