Vaikas serga itin dažnai? Priežastys gali būti psichoemocinės

Visi turime problemų ir patiriame stresą. Juk idealus gyvenimas tėra socialinių tinklų pagimdyta iliuzija. Suaugusieji, turintys pakankamai gyvenimo patirties, neretai moka atskirti savo jausmus ir su jais tvarkytis. Tik ne vaikai.

Mažieji mūsų planetos gyventojai taip pat susiduria su keblumais. Kaip jie tvarkosi su nerimu ir konfliktais? Ir kaip kasdienės įtampos daro įtaką jų sveikatai? Toliau pabandysime išsiaiškinti, kokia yra specialistų nuomonė.

Maži vaikai – itin jautrūs pokyčiams

Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažesnio dirgiklio reikia, kad būtų sukelta jam emocinė įtampa. Užtenka minimalaus netikėtumo – ir vaikas jau jaudinasi. Ne veltui specialistai kartoja, kad geriausios sąlygos mažiems vaikams vystytis – teisingai sudėliota rutina, aiškus dienos tvarkaraštis, kasdien nuolat pasikartojantys veiksmai ir aplinka.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasaulis labai trapus

Jiems stresą gali sukelti ne tik negatyvūs, net ir pozityvūs išgyvenimai: išvykos, darželio šventės. Ypač jei labai daug visko nutinka per vieną dieną, pavyzdžiui, vaikas nuvedamas į cirką, tada į atrakcionų parką, o paskui dar ir į svečius. Per daug išgyvenimų, emocijų, netikėtumų, jaudulio. Natūralu, kad po tokios intensyvios dienos jam gali net pakilti temperatūra.

Įtempta atmosfera namuose gali sukelti vaiko ligą

Vaiko sveikatai turi įtakos ne tik išoriniai faktoriai ir organizmo jautrumas, bet ir aplinka, kurioje jis auga. Nuolatinė įtampa, tėvų pykčiai, vyresnių brolių ar seserų užgauliojimai – visa tai mažasis žmogelis gali priimti labai jautriai.

Kita vertus, idealių šeimų nebūna, o pykstamasi kiekvienuose namuose. Anot specialistų, be galo svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus. Įskiepijus jam tinkamas elgesio normas, išmokius bendrauti, dalytis, perprasti savo ir kitų ribas, užtikrinamas stabilesnis jo vidinis pasaulis, geresni socialiniai įgūdžiai. O kuo stabilesnis yra vaikas, kuo jis saugiau jaučiasi – tuo lengviau išgyvena iššūkius ir konfliktus.

Konfliktai tarp vaikų – ne visada yra blogai

Pykdamiesi, vaikai patiria įtampą, bet tuo pačiu įgyja neįkainojamų bendravimo įgūdžių, mokosi prisitaikyti, rasti kompromisą, ginti savo poziciją. Todėl kasdienės santykių su broliais ar seserimis peripetijos dažnai veikia juos palankiai.

Vaikams konfliktuojant, svarbi yra tėvų pozicija. Jie turėtų būti išmintingi stebėtojai, t. y. būti šalia, bet ir nesikišti per daug. Tokiu būdu mažiesiems suteikiamas tvirtas užnugaris, bet tuo pačiu metu leidžiama išsispręsti konfliktą patiems.

Emocinis vaiko ryšys su tėvais

Vaikų saugumo jausmui įtakos turi tėvų meilė ir rūpestis, teisingai paskirstytas dėmesys. Pavojingiausia įtampa, skatinanti ligas, – kai vaikai nejaučia tėvų užnugario. Tokie mažyliai yra pažeidžiami, neatsparūs, itin jautrūs.

Mažas vaikas yra dvasiškai labai susijęs su mama. Kuo neramesnė mama – tuo labiau išderinta vaiko vidinė pusiausvyra. Jei tėvai yra įsitempę – vaiko stresas tampa ilgalaike, lėtine, nuolatine jo būsena. O tai jau nėra tas naudingas dirgiklis, aktyvinantis organizmą. Jis yra pražūtingas, alinantis.

Intuityvus vaiko žinojimas

Nors vaikai dar negeba tvarkytis su stresu taip, kai tą darome mes (nors ir ne visi), labai dažnai jie instinktyviai žino, kas yra jiems sveika, o kas – ne. Todėl, jei mažylis kažko itin stipriai vengia, nenori – neverta jam tai kišti, reikalauti, versti. Pasitikėkime vaiko intuicija. Žinoma, tai nereiškia, kad jis pats visada turi rinktis, ką valgyti ir ką rengtis. Viskas turėtų būti proto ribose.

Imunitetą stiprina ne vien vitaminai

Vaiko sveikatą stiprina ne tik sveikas maistas, kokybiškas miegas, buvimas gryname ore ir vitaminai. Ją stiprina, visų pirma, teigiamos emocijos, ramybės ir saugumo jausmas, meilė ir rūpestis šeimoje, kasdieniai džiaugsmai. Tokie vaikai yra atsparesni ligoms nei psichologiškai blogai besijaučiantys jų bendraamžiai.

Dar vienas svarbus veiksnys – prasminga, aktyvi veikla. Vaikams vertėtų rodyti deramą pavyzdį – vaikščiokite kartu, įtraukite juos į buities darbus (ypač lauke). Juk ne veltui sakoma, kad kaime gyvenantys vaikai yra atsparesni. Kiekvieną dieną matydami suaugusiuosius, dirbančius ūkio darbus, jie ir patys jų imasi.