Vaikas serga: kada būtina kviesti greitąją pagalbą?

Vaikui susirgus dažniausiai be medikų pagalbos neapsieiname, tačiau yra atvejų, kada negalima delsti ir būtina tuoj pat kviesti greitąją pagalbą. Kokie tie atvejai ir kada skubioji pagalba yra būtina?

Vaikui pakilo temperatūra: kada reikėtų kviesti greitąją pagalbą?

Šiek tiek pakilusi kūdikio ar mažo vaiko temperatūra nebūtinai yra ligos požymis. Mažylių termoreguliacijos funkcija dar nėra visiškai susiformavusi, todėl temperatūra iki 37,5 °C gali pakilti vaikui perkaitus, po aktyvios veiklos ar per šiltai aprengus. Vaikui susirgus pakilusi temperatūra yra natūrali ir veiksminga apsauginė organizmo reakcija, kuri dažniausiai nekelia pavojaus. 

Nedelsiant skubėti pas gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą reikia, jeigu:

• Kūdikiui iki 3 mėn. amžiaus temperatūra yra aukštesnė nei 38 °C;
• Kūdikio nuo 3 mėn. ir vaiko temperatūra yra aukštesnė nei 39 °C ir pasireiškė simptomai, įspėjantys apie sparčiai blogėjančią būklę. Kitaip tariant, svarbu įvertinti ne tik temperatūrą, bet ir vaiko amžių, bendrą sveikatos būklę, kvėpavimą, ar vaikas netapo vangus, nepasireiškė dehidratacija, neatsirado bėrimų ir kt.;
• Labai aukšta temperatūra pakilo po skiepų, vaikas tapo vangus, jam sunku kvėpuoti ar pasireiškė stipri alerginė reakcija.
• Vaikui prasidėjo traukuliai. Kūdikiams nuo 6 mėn. ir vaikams iki 6 metų gali prasidėti karščiavimo sukelti traukuliai, dar vadinami febriliniais traukuliais. Jų metu vaikas sustingsta, išblykšta, pradeda trūkčioti galūnės. Simptomai dažniausiai trunka iki 5 minučių, kartais – ir ilgiau. Šio tipo traukuliai dažniausiai nepavojingi. Traukulius taip pat gali lemti galvos trauma, nervinės sistemos ligos ir sutrikimai. Traukulių metu reikia užtikrinti vaiko saugumą (apsaugoti nuo galimų sužalojimų, po traukulių paguldyti ant šono) ir kviesti greitąją pagalbą.
• Pastebėjote netipinius bėrimus. Įvairius bėrimus gali sukelti daugybė ligų ar kitų organizmo būklių: nuo nepavojingos, dėl prakaito liaukų užsikimšimo atsiradusios prakaitinės, fiziologinių pereinamųjų naujagimių bėrimų iki gyvybei pavojingos meningokokinės infekcijos ir kitų ligų sukeltų bėrimų. Paprastai į bėrimą reikia nedelsiant reaguoti ir kviesti greitąją pagalbą, jeigu pasireiškė kiti neraminantys simptomai: tai karščiavimas, skausmas, prasta savijauta, vangumas, irzlumas, vėmimas, viduriavimas ir kt.

Vaikas vemia, viduriuoja: ar reikia kviesti greitąją pagalbą?

Vaikų vėmimą ir viduriavimą dažniausiai sukelia įvairios virusinės žarnyno infekcijos (rotavirusai, norovirusai ir kt.), stipri organizmo intoksikacija susirgus kitomis ligomis (pavyzdžiui, gripu), apsinuodijimas maistu.

Susirgus vaikui reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią negalavimo priežastį ir paskirs gydymą, skubios medicinos pagalbos prireikia retai.

Greitąją pagalbą reikia kviesti, jeigu kūdikis ar vaikas:

• Vemia ir viduriuoja labai gausiai;
• Vemia arba viduriuoja su krauju, gleivėmis;
• Visiškai atsisako gerti;
• Greitai silpsta, yra vangus, mieguistas;
• Vėmimą ir viduriavimą lydi aukšta temperatūra ir kiti neraminantys simptomai (skausmas, irzlumas).

Vaikas neteko daug skysčių: ar dėl dehidratacijos reikia kviesti greitąją pagalbą?

Vemiant ar viduriuojant, perkaitus saulėje ir pasireiškus saulės (šilumos) smūgiui, taip pat nepakankamai geriant ir valgant (pavyzdžiui, angina susirgusiems vaikams rijimas tampa skausmingas) gali prasidėti dehidratacija, kuri ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Dehidratacijos simptomai:

• Padidėjęs troškulys;
• Išdžiūvusi burna, lūpos, pabrinkęs, sausas liežuvis;
• Pakitusi, patamsėjusi šlapimo spalva (šlapimas tamsiai geltonas ar net rudas), sumažėjęs šlapinimasis;
• Sumažėjęs prakaitavimas;
• Irzlumas, silpnumas, vangumas;
• Sutrikusi orientacija, koordinacija, nesugebėjimas sukoncentruoti dėmesio;
• Alpimas.

Siekdami išvengti dehidratacijos dažnai pasiūlykite vaikui atsigerti, saugokite nuo perkaitimo, o jeigu to nepavyksta padaryti arba jeigu pasireiškė stiprūs dehidratacijos simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Vaikas paspringo: ar reikia kviesti greitąją pagalbą?

Smalsūs vaikai dažnai springsta smulkiais daiktais arba ne iki galo, netinkamai sukramtytu maistu, gėrimais. Paspringimas yra pavojingas, nes svetimkūniai iš dalies arba visiškai užblokuoja kvėpavimo takus, o kai kurie svetimkūniai, pavyzdiui, elementai (ypač vadinamosios tabletės), magnetukai ir kt. yra pavojingi net jei vaikas juos prarijo „sėkmingai“, neužspringęs.

Labai dažnai svetimkūnius pavyksta iškosėti. Jei vaikas visiškai atsigavo, normaliai kvėpuoja, neliko simptomų, skubėti pas gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą nebūtina – dažnai pakanka stebėjimo.

Jeigu paspringęs vaikas negali įkvėpti, verkti, nekosėja, būtinai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, o laukdami medikų padėkite vaikui patys:

• Jeigu paspringo ir negali įkvėpti kūdikis arba mažas vaikas: 5 kartus suduokite į tarpumentę. Jeigu svetimkūnis nepasišalino, 5 kartus 2 pirštais spustelėkite kūdikio krūtinę. Šį 5 trinktelėjimų ir 5 paspaudimų ciklą kartokite tol, kol svetimkūnis pasišalins arba atvyks medikai. Svarbu: Heimlicho manevras ir pilvo paspaudimai kūdikiams netinka.
• Jeigu paspringo ir negali įkvėpti vyresnis vaikas: 5 kartus suduokite į tarpumentę. Jeigu svetimkūnis nepasišalino, atlikite Heimlicho manevrą – atsistokite vaikui už nugaros, vienos rankos kumštį įremkite jam į pilvą po šonkauliais, kumštį suimkite kita ranka ir 5 kartus spustelėkite pilvą. Šį 5 trinktelėjimų ir 5 paspaudimų ciklą kartokite iki kol svetimkūnis pasišalins arba atvyks medikai. Po kiekvieno ciklo reikia tikrinti, ar svetimkūnis jau pasišalino, o jei vaikas neteko sąmonės, reikia iškart pradėti gaivinti.

Vaikas sunkiai kvėpuoja: kada reikia kviesti greitąją pagalbą?

Vaiko kvėpavimas gali sutrikti dėl ligos ir organizmo būklės, pavyzdžiui, karščiavimo, didelio nusilpimo, užspringimo, bronchinės astmos ir kt. Kvėpavimui pasunkėjus reikia atlaisvinti kvėpavimo takus - šiek tiek atloškite vaiko galvytę, kad smakras nesilietų prie krūtinės, atlaisvinkite prie kaklo esančius drabužius. Jei vaikas sąmoningas, jo nereikėtų guldyti ar versti ant šono. Geriausia padėtis – leidžianti patogiai kvėpuoti.

Jei vaikas dūsta, mėlynuoja, negali verkti, kalbėti ar kvėpuoti, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nepalikite vaiko vieno, nuolat stebėkite jo būklę.

Kartais apsunkinto kvėpavimo simptomai yra subtilesni. Vaikui prastai pasijutus atkreipkite dėmesį į vaiko nosies sparnelius ir krūtinės ląstą - jeigu kvėpavimo metu nosies sparneliai sipriai prisispaudžia, o krūtinė aktyviai kilnojasi, pilvas įdumba, išryškėja šonkaulių lankai, galite daryti prielaidą, kad vaikui sunku kvėpuoti. Tokiu atveju, priklausomai nuo kitų simptomų, reikėtų arba nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba, jei kvėpavimas apsunkintas ir yra kitų neraminančių simptomų, kviesti greitąją pagalbą.

Vaikas neteko sąmonės - būtina kviesti greitąją pagalbą

Jeigu vaikas neteko sąmonės, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ir laukiant medikų tinkamai pasirūpinti vaiku.

Sąmonės netekusį vaiką pakalbinkite, pajudinkite, jeigu jis neatsigauna, patikrinkite, ar kvėpuoja (priglauskite ausį prie vaiko veiduko ir pasistenkite išgirsti arba žandu pajausti kvėpavimą, įsižiūrėkite, ar kilnojasi krūtinė).

Kvėpuojantį vaiką paguldykite ant kieto paviršiaus į stabilią šoninę padėtį ir truputį atloškite galvą taip, kad smakras nesiremtų į krūtinę.

Nekvėpuojantį vaiką pradėkite gaivinti:

• Paguldykite ant nugaros, truputį atloškite galvą;
• Užspauskite nosį (kūdikis nosies užspausti nereikia, bet apžiokite ne tik jo burną, bet ir nosį) ir 5 kartus įpūskite oro į burną;
• Jeigu vaikas nepradėjo kvėpuoti, atlikite 30 paspaudimų krūtinkaulio centre ir vėl 2 kartus įpūskite oro. 30 krūtinės paspaudimų ir 2 oro įpūtimų ciklą kartokite tol, kol vaikas pradės kvėpuoti arba atvyks medikai.

Trumpa gaivinimo pamoka: https://www.youtube.com/watch?v=txTcI5AciZc

Vaikas jaučia skausmą: kada reikia kviesti greitąją pagalbą?

Skausmas yra labai subjektyvus ir skaudėti gali dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, tiek nusibrozdinus kelius ar alkūnes, tiek ir prasidėjus ūmiam apendicito19 priepuoliui.

Jeigu vaikas skundžiasi skausmu, reikėtų įvertinti:

• Skausmo intensyvumą;
• Galimas skausmo priežastis;
• Kitus simptomus: patinimus, paraudimus, jautrumą prisilietimui, temperatūrą, kosulį, vėmimą ar viduriavimą ir pan.

Jeigu skausmas yra ūmus ir stiprus, nežinote jo priežasties arba, atvirkščiai, jį lydi kiti neraminantys simptomai, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Vaiką ištiko saulės smūgis: ar reikia kviesti greitąją pagalbą?

Kūdikių ir mažų vaikų organizmo termoreguliacijos sistema dar nėra brandi, todėl jie perkaista labai greitai. Be to, nemokantys kalbėti vaikai negali pasiskųsti vis prastėjančia savijauta, o tėvai ne visada laiku pastebi mažylių kūno siunčiamus ženklus.

Šilumos (saulės) smūgio požymiai:

• Perkaitę vaikai dažniausiai būna irzlūs, blogos nuotaikos, pavargę;
• Kamuoja stiprus troškulys (tačiau jei būklė sunkesnė, vaikas gali jausti šleikštulį ar tiesiog neturėti jėgų gerti);
• Įkaitusi, raudona, sausa oda. Jei vaikas sportavo, oda gali būti drėgna, lipni;
• Būklei blogėjant oda gali darytis blyški;
• Greitas, stiprus pulsas;
• Galvos svaigimas arba skausmas;
• Pykinimas, vėmimas;
• Sumišimas;
• Silpnumas, vangumas, alpimas;
• Vargina rankų, kojų ar skrandžio mėšlungis;
• Pakilusi temperatūra (nuo 38 iki 40 °C).

Tiesa, vis dažniau minimas ir šilumos išsekimas – ne tokia rimta būklė, primenanti dehidrataciją, kai organizmas perkaista, netenka daug skysčių ir elektrolitų. Ją galima gydyti patiems, o pasireiškus saulės smūgiui jau reikėtų skubios medicininės pagalbos.

Pastebėję salės smūgio simptomus, vaiką nuveskite ar nuneškite į pavėsį, duokite atsigerti. Greitąją medicinos pagalbą kvieskite, jei:

• Vaikas neteko sąmonės;
• Sutriko orientacija;
• Temperatūra labai aukšta;
• Pasireiškė traukuliai;
• Vaiko būklė greitai blogėja.

Vaikui pasireiškė alergija: ar reikia kviesti greitąją pagalbą?

Alerginės reakcijos vaikams gali būti labai įvairios - nuo nedidelio odos bėrimo iki gyvybei pavojingos būklės. Kartais alergiją sukelia maistas, vabzdžių įgėlimai, vaistai ar įvairūs aplinkos veiksniai.

Jeigu vaikui pasireiškė alergijos požymiai, reikėtų įvertinti:

• Reakcijos pobūdį ir stiprumą;
• Galimą alergijos priežastį;
• Kitus simptomus: odos bėrimą, niežėjimą, tinimą (ypač veido, lūpų, liežuvio), kvėpavimo pasunkėjimą, švokštimą, vėmimą, silpnumą ar sąmonės sutrikimus.

Jeigu alerginė reakcija yra staigi ir stipri, vaikui sunku kvėpuoti, tinsta veidas ar gerklė, jis jaučiasi labai silpnai ar praranda sąmonę, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą.