Vaikas „taško“ pinigus: kodėl kartais nereikia sakyti STOP?

Ekaterina Ru | Shutterstock.com

Labai dažnai tėvai pastebi neatsakingą vaikų elgesį su pinigais: vaikai nuolat prašo ar patys prisiperka saldumynų, nesveiko maisto, intensyviai reklamuojamų, bet greitai atsibostančių žaislų, įvairių kitų niekučių, tų daiktų nesaugo, pameta ir t. t.

Kodėl taip nutinka? Kažką pirkdami vaikai gauna moralinį pasitenkinimą čia ir dabar. Be to, dažnai vaikai pinigus gauna pernelyg lengvai, nesuvokia nei jų vertės, nei apskritai iš kur jie atsiranda. Ši problema visuotinai įsišaknijusi dėl paprasto prekių prieinamumo, intensyvios reklamos, kurią vaikas gauna įvairiais kanalais (net ir žiūrėdamas filmukus ar žaisdamas žaidimus internete), galiausiai, dėl Alfa kartos ypatumų.

Taigi, kaip paskatinti vaiką „nesitaškyti“ pinigais ir elgtis atsakingiau?

Supažindinkite su 24 valandų taisykle

Vaikai ir paaugliai sprendimus dažniausiai priima impulsyviai, spontaniškai, tačiau dažnai susidomėjimą įsigytu daiktu praranda vos grįžę namo. Jei paskatintumėte vaiką prieš įsigyjant naują žaislą (ypač brangesnį) pagalvoti bent 24 val., jis turės laiko apsispręsti, ar tiktai jo nori. Jei ir kitą dieną vaikas neapsigalvos, veikiausiai pirkinys jam tikrai reikalingas ir bus naudojamas.

Mokydami vaikus elgtis su pinigais pasakykite, kad išlaidos savaime nebūtinai yra blogos. Pavyzdžiui, žmonės neišvengiamai išleidžia pinigus maistui ir buities reikmėms.

Padėkite vaikams suformuluoti taupymo tikslus

Taupymas neturint tikslo neturi jokios prasmės, todėl visų pirma su vaiku iškelkite taupymo tikslą. Gal vaikas nori žaidimų konsolės, gal jam reikia naujo dviračio, o gal jūsų atžala svajoja vasarą vykti į stovyklą, kainuojančią ne vieną šimtą eurų? Po to skatinkite vaiką taupyti, o per X laiko sutaupius X pinigų vaiką galima papildomai paskatinti, pavyzdžiui, pridedant 2 ar 5 eurus.

Leiskite niekams „ištaškyti“ didesnę sumą ir pajusti skausmą

Kartais viena gera pamoka – vertingesnė už 100 moralizavimų. Tad jei vaikas primygtinai nori 30 eurų kainuojančio pliušinio žaislo, kiaušinio-siurprizo ar kito ne itin vertingo žaislo, leiskite jam už savo pinigus jį įsigyti. Nusivylęs netikusiu pirkiniu vaikas pajus skausmą ir, tikėtina, ateityje santaupas leis atsargiau.

3 vaikų tėtis Nickas Elkinsas pasakoja, kodėl vaikams reikia leisti išlaidauti (jis pateikia pavyzdį, kaip leido vaikams pasinaudoti aparatu, kuriame galima laimėti žaislų: įmetus pinigų aparatas net nesuveikė ir vaikai labai nusivylė).

Išlaidas vizualizuokite

Kaip minėta, abstraktūs tėvų samprotavimai neduos jokios naudos, todėl stengiantis kontroliuoti vaiko išlaidas labai padeda pajamų ir išlaidų vizualizavimas. Pavyzdžiui, jei vaikas turi 10 eurų, ant šaldytuvo iš 10 mažų magnetukų galite „pastatyti“ bokštą. Išlaidus kiekvieną eurą vis nuimkite po 1 magnetuką. Jei patogiau, galima piešti skritulines diagramas ar grafikus.

Nukeipkite vaikų dėmesį nuo reklamų ir išlaidavimo

Vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, žaidžia mokamus žaidimus ir eina į prekybos centrus dėl to, kad neturi ką veikti. Taigi pasistenkite užimti vaikų dienotvarkę: tegul jie pradeda lankyti naują būrelį, dažniau kartu nuvykite į parką, paskatinkite vaiką atlikti mokslinius eksperimentus virtuvėje ar skirkite vaikui daugiau namų ruošos darbų. Būdami labiau užimti vaikai mažiau dykinės, mažiau laiko praleis toje terpėje, kur sukasi reklama, kur perkama ir parduodama.

Vaikams – grynieji, paaugliams – banko kortelės

Maži vaikai geriau pinigų vertę suvokia disponuodami grynaisiais pinigais – monetomis ir banknotais. Kažką nusipirkęs vaikas žino, kiek pinigų jam liko, kiek jam dar trūksta iki išsvajotojo pirkinio. Paaugliai jau gali naudotis banko kortelėmis. Jos iš dalies apsaugo nuo vagysčių, leidžia atlikti elektronines operacijas ir kt. Norint paskatinti paauglį per daug neišlaidauti galima nustatyti dienos išlaidų limitą.

Supažindinkite vaikus su tvaresniu gyvenimo būdu

Kartais už net kelis kartus mažesnę kainą galima įsigyti naudotų daiktų ar žaislų, tad skatinkite ir vaikus dažniau pirkti ne iš parduotuvių, bet iš kitų žmonių. Jei vaikas dar nemoka naudotis specialiais skelbimų portalais ar svetainėmis, pageidaujamo daikto paieškokite kartu. Taip pavyks vienu šūviu nušauti du zuikius: mažinsite vartojimą ir sutaupysite.

Taip pat jei vaikas ruošiasi pirkti dar vieną žaislą, nors lentynoje panašių guli 10, papasakokite, kodėl taip elgtis nereikėtų, apie plastiko žalą, perteklių. Užuot pirkus naujus, geriau žaislus išsimainyti su darželio ar klasės draugais.

Dar viena pamokėlė iš to paties ciklo: kokybė, o ne kiekybė. T. y. skatinkite vaiką pirkti mašinėlę ar lėlę ne už 2, bet už 5 eurus. Tikėtina, žaislas bus kokybiškesnis ir taip greitai neteks jo išmesti. Šis įgūdis pravers ir ateityje.

Atidarykite vaikui taupomąją sąskaitą

Pinigus galima dėti į specialią taupomąją sąskaitą, padėti kaupiamąjį indėlį ar pan. Tai daugeliui suaugusiųjų taupyti padedanti taisyklė: kai pinigų negalima nusiimti, mažesnė tikimybė juos išleisti. Beje, kaskart vaikui gavus pinigų nebūtina skubėti į bankomatą: pinigų konvertuotoju gali būti mama ar tėtis (jis paima grynuosius, o iš savo sąskaitos įneša atitinkamą sumą į vaiko sąskaitą). Vaikas, norėdamas kažką nusipirkti, patirs daugiau sunkumų: turės keliauti į bankomatą, prašyti tėvų išgryninti pinigus ir pan.