Vaiko auklėjimas: paauglystė (14–18 metų) (11)
Vaikai ruošiasi šiam amžiaus tarpsniui visą savo gyvenimą: vaikystės patirtis leidžia jiems įgyti įgūdžių, savarankiškumo, pasitikėjimo ir savigarbos, kurių prireiks sėkmingam paauglystės laikotarpio perėjimui ir įžengimui į jaunystę. Jeigu vaikai turėjo pakankamai galimybių bandyti, klysti, mokytis iš savo klaidų, tobulinti savo įgūdžius, jie bus puikiai pasirengę priimti iššūkius.
Šiame etape vaikai vis labiau atsiskiria nuo tėvų, vis dažniau ima naudotis įgytais įgūdžiais. Dabar jis yra beveik suaugęs, gali bendrauti su Jumis beveik apie viską. Šio amžiaus vaikai gali svarstyti naujas idėjas, kurti savo vertybes ir pasirinkti gyvenimo kryptį. Tai reiškia didelius pokyčius Jūsų santykiuose.
Pagrindinė vaiko užduotis šiame amžiaus tarpsnyje – atrasti unikalų identitetą. Tėvų užduotis yra sustiprinti abipusį ryšį, puoselėjant vaiko savarankiškumą ir nepriklausomybę.
Vaiko identitetas
Šiame amžiaus tarpsnyje jaunuoliai jaučia stiprų poreikį išreikšti save: tai, kas jie yra, o ne tai, kuo jų tėvai nori, kad jie būtų. Kartais jie pasirenka naujus religinius ar politinius įsitikinimus, nustoja eiti į bažnyčią, nusidažo plaukus neįprasta spalva arba rengiasi keistais drabužiais ir klausosi tėvams nepriimtinos muzikos.
Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta šiame etape, yra tas pats, kas vyksta ir kūdikystėje – vaikas eksperimentuoja. Kūdikiai eksperimentuoja su skoniais ir lytėjimu, o paaugliai eksperimentuoja su savo identitetu. Vaikai išbandys skirtingus identitetus, kol atras labiausiai jiems tinkantį.
Kartais paaugliai gali imti eksperimentuoti su žalingais dalykais, pavyzdžiui, alkoholiu ir kitomis narkotinėmis medžiagomis arba seksu ir santykiais. Paauglių smegenų vystymasis dar tebevyksta. Tos smegenų dalys, kurios padeda mums numatyti pasekmes, planuoti ateitį, įvertinti galimybes, dar nėra visiškai susiformavusios, todėl kartais jie elgiasi labai rizikingai, nes tiki, kad jiems nieko blogo nutikti negali.
Šiuo laikotarpiu didelę reikšmę įgyja pasitikėjimas, kurį turi iki to laiko būti sukūrę tėvai. Vaikai nenori būti kontroliuojami, tačiau jiems svarbu žinoti, kad Jūs palaikote juos, kad suteiksite jiems aiškią ir nuoširdžia informaciją bei saugią aplinką. Visi įgūdžiai, padedantys priimti savarankiškus sprendimus, bendrauti ir spręsti konfliktus, kuriuos vaikai ugdėsi nuo pat kūdikystės, padės jiems susitvarkyti su iššūkiais ir sunkumais, su kuriais jie susidurs paauglystėje.
Tačiau atsiminkite, kad šie įgūdžiai dar nėra visiškai išsivystę. Jie vystytis ir tobulės dar daugelį metų. Todėl paauglystės metais jaunuoliai vis dar darys nemažai klaidų, susižeis, bus įskaudinti – lygiai taip pat, kaip ir tada, kai jie buvo maži vaikai. Kaip ir ankstesniais metais, kai Jūs užtikrinote saugią aplinką vaikui, suteikėte jam informacijos ir palaikėte, taip Jūs galite daryti ir dabar.
Tėvų ir paauglio ryšio stiprinimas
Vaikams labiau sekasi sėkmingai pereiti paauglystės laikotarpį, jeigu jų ryšis su tėvais yra šiltas, malonus ir pagrįstas meile, taip pat stabilus, pastovus ir nuspėjamas. Paaugliai, kurie turi stiprų ryšį su savo tėvais, yra labiau linkę:
- kurti pozityvius santykius su kitais paaugliais ir suaugusiaisiais;
- jausti savo tėvų pasitikėjimą ir norėti išlaikyti šį pasitikėjimą;
- atsakyti kitiems su pagarba ir empatija;
- pasitikėti savimi; šių vaikų savigarba yra aukštesnė;
- bendradarbiauti su kitais;
- turėti geresnę psichinę sveikatą;
- išklausyti tėvų patarimus ir atitinkamai elgtis.
Paaugliai ir tėvų kontrolė
Kai jaunuoliai mėgaujasi laiku, leidžiamu kartu su tėvais, jie yra labiau atsipalaidavę kalbėdami su jais, labiau linkę išklausyti tėvų patarimus, išlaikyti pozityvius santykius su jais, suvokia savo tėvus kaip rūpestingus. Jaunuoliai, kurie suvokia savo tėvus kaip kontroliuojančius ar besikišančius į visus jų reikalus, yra linkę vengti savo tėvų, taip pat yra labiau linkę į depresiją ir nerimą. Vaikai bijos kalbėtis su tėvais apie savo rūpesčius, vengs leisti su jais laiką ir atmes jų patarimus.
Šis laikotarpis – tai paskutinis etapas, suteikiantis tėvams galimybę padėti vaikams išbandyti savo sprendimų priėmimo įgūdžius saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Tėvai gali ugdyti paauglių nepriklausomybę:
- nuoširdžiai gerbdami savo vaikų idėjas, net jei jos skiriasi nuo jų pačių;
- leisdami vaikams patiems nuspręsti, kokios yra jų vertybinės nuostatos;
- rodydami besąlygišką meilę;
- diskutuodami su vaikais kaip su sau lygiais;
- rodydami pasitikėjimą vaikų sugebėjimais priimti sprendimus ir tinkamai susitvarkyti su šių sprendimų padariniais;
- gerbdami vaikų jausmus;
- palaikydami vaikus, kai jie suklysta;
- padrąsindami vaikus pabandyti dar kartą, kai jiems nepasisekė;
- atsižvelgdami į vaikų nuomonę, kai šie jaučiasi nuskriausti ar mano, kad su jais pasielgta nesąžiningai;
- aptardami kartu su vaikais galimus nesutarimų sprendimus.
Kitas straipsnis: Kokius rezultatus duoda pozityvus auklėjimas?
Straipsnis parengtas pagal organizacijos „Gelbėkit vaikus“ leidinį „STIPRIŲ SANTYKIŲ TARP TĖVŲ IR VAIKO KŪRIMO VADOVAS: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris“
Pilna leidinio versija
Nemanau, kad viska atemus jei prisdirbs su neklausymais ka atimsite paskui, kai jau nebeliks ka atimti. Manyciau bendru susitarimu pasirasyti taisykles ko jus tikites is savo vaiko ir ju neivyksdzius to pasekoje aptarti ir taip pat parasyti pasekmes ir visada ju laikytis, kad ir kaip beprasytu ka nors daryti kitaip nuoseklumas su kalbejimas yra svarbiausia, paaugliai ir taip protestuoja pries tevus dauguma, pykciais nepasieksit nieko tik dar didesne siena pasistatysit tarp saves ir vaiku