Vaiko kišenpinigiai ir ožiavimasis parduotuvėje: kaip efektyviai ugdyti mažųjų finansinę atsakomybę?

Reklaminis partnerio turinys
Mama su dukra renkasi žaislą Nomad_Soul | Shutterstock.com

Gyvename laikais, kai daugelis dalykų yra palyginti lengvai pasiekiami – dauguma turi prieigą prie naujausių technologijų, o prekės gali būti pristatomos iki pat namų durų. Tad ir šiuolaikiniai vaikai retai žino, ką reiškia ko nors labai norėti, tačiau to negauti.

Neretai tai veda prie situacijų, kai vaikas parduotuvėje karštligiškai prašo nupirkti jam kokį nors visiškai nebūtiną daiktą. Dėl to svarbu mažuosius edukuoti apie pinigų vertę ir padėti suvokti, kad viskas kainuoja, dažnai ir labai nemažai. Tad dalijamės keliais paprastais patarimais, padėsiančiais ugdyti vaikų finansinę atsakomybę.

Paaiškinkite, kuo norai skiriasi nuo poreikių

Pirma, svarbu išmokyti vaikus atskirti norus nuo poreikių, t. y. dalykus, kurių jie nori, nuo tų, kurių jiems iš tiesų reikia. Vaikų norai paprastai būna impulsyvūs ir spontaniški. Jie kyla matant reklamas arba pastebėjus, kad tam tikrą madingą daiktą ar žaislą turi draugai. Būtent norai dažnai išprovokuoja ir tėvus taip erzinančius „ožiukus“ prekybos centruose.

Tad ką daryti, jei vaikas užsispyrusiai prašo naujausios „Xbox“ žaidimų konsolės? Nepakanka pasakyti griežto „ne“. Verta pasidomėti, kodėl vaikas tokio daikto nori. Jei jo argumentai paprasti – tiesiog noras pažaisti, galima drauge nueiti į vaiko kambarį ir paklausti, kaip dažnai jis žaidžia su kiekvienu iš savo kitų turimų žaislų. Ar tikrai prasminga investuoti į daiktą, kuris po penkių dienų gali gulėti pamirštas giliausiame spintos kampe?

Taip pat galima susitarti dėl taisyklės, kad mainais į naują žaislą vaikas atiduos vieną iš savo jau turimų. Tai padės išmokyti kelių svarbių dalykų:

  • nešvaistyti ir vertinti tai, ką turi;
  • atskirti realius poreikius nuo užgaidų.

Svarbu – paskatinimas

Vienas pagrindinių ekonomikos teorijos principų – paskatos daro įtaką elgesiui. Tad išties naudinga vaikų finansinės atsakomybės jausmą ir suvokimą apie pinigų vertę ugdyti suteikiant galimybes užsidirbti atliekant tam tikrus namų ruošos darbus ar kitas užduotis, ypač jei mažieji jų imasi neraginami. Tačiau svarbu elgtis apdairiai. Pasak „Citadele“ banko ekspertų, susitvarkyti kambarį, išsiplauti lėkštę ar atlikti namų darbus yra vaiko pareiga, už kurią tėvai neturėtų mokėti pinigų. Visgi galima sutarti, kad už tam tikrus papildomus darbus vaikas gali tikėtis piniginio paskatinimo.

Mokykite taupyti

Daugelis vaikų nesupranta kainos ir išlaidų sąvokų, jei patys pinigų neužsidirba ir jų netaupo. Tačiau tėvai turėtų mokyti vaikus tai daryti nuo pat mažens.

Tam gali praversti paprasčiausia taupyklė ar mobilioji programėlė, kai vaikas jau naudojasi mobiliuoju telefonu. Kodėl vaikui verta ją turėti?

  • Tai vaikui suteikia galimybę ir priemonę atsidėti šiek tiek pinigų norimiems daiktams ir pramogoms.
  • Padeda suvokti, kad kiekvienas pirkinys kainuoja ir jam reikia taupyti.
  • Paskatina išsikelti taupymo tikslus ir padeda suprasti taupymo bei išlaidų santykį.

Kišenpinigius drauge suskirstykite į 3 dalis

Verta įsigyti ar pasigaminti netgi ne vieną, o tris taupykles arba naudoti dėžutę su trimis skyreliais. Tai leis mažiesiems efektyviau tvarkytis su kišenpinigiais. Kiekviena iš taupyklių turėtų būti skirta skirtingiems tikslams: taupyti, aukoti ir išlaidoms.

Vaikai su tėvų pagalba turėtų paskirstyti savo pinigus visoms šioms sritims. Pavyzdžiui, jei vaikas mėnesiui gauna 30 eurų kišenpinigių, juos gali paskirstyti taip:

  • 10 eurų taupyti;
  • 5 eurai aukoti;
  • 15 eurų išlaidoms.

Gaudami kišenpinigių vaikai mokosi planuoti savo finansus ir gali pinigus išleisti norimiems pirkiniams. Tai padeda išvengti ginčų parduotuvėje. Vaikui užsinorėjus tam tikro daikto tampa nesudėtinga paaiškinti, kad jis gali jį įsigyti pats. Tereikia susitaupyti.

Aukoti skirti pinigai taip pat svarbūs. Jie padeda išmokyti vaikus atjausti sunkiau besiverčiančius. Būtina vaikui paaiškinti, kodėl reikia taupyti ir aukoti. Taip pat svarbu tai demonstruoti savo pavyzdžiu, kitaip vaikams gali būti sunku suprasti. Pavyzdžiui, kai rengiamos aukojimo akcijos, kartu su vaiku galima įsigyti kokį nors rankų darbo žaislą ar papuošalą, už kurį surinktos lėšos skiriamos labdarai.

Dar viena svarbi taisyklė: pirmiausia pinigai paskirstomi taupyti ir aukoti, o tik tada – einamosioms išlaidoms. Tai padeda vaikams susipažinti su taupymo ir investavimo sąvokomis, kurios šiandien tampa vis aktualesnės.

Beje, tėvai kišenpinigių vaikui gali duoti ne tik grynaisiais, bet ir pervesti į banko kortelę (įprastai vaikams jos nieko nekainuoja). Pasak „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, „kišenpinigius pervesdami į sąskaitą, susietą su vaiko banko kortele, tėvai taip pat gali kartu su vaiku patikrinti operacijų ataskaitą ir aptarti, kam vaikas išleido pinigus, kaip jam sekėsi atsidėti ir sutaupyti sutartą skiriamų pinigų dalį. Įprotis planuoti ir stebėti savo išlaidas yra labai svarbus norint tinkamai elgtis su pinigais.“

Pabrėžkite svarbą planuoti išlaidas

Vaikams ir paaugliams dažnai nelengva suvokti, kad, pačiam susitaupius tam tikram daiktui, jis gali teikti gerokai daugiau laimės nei tada, kai norus išpildo tėvai. Tad reikėtų padėti vaikams suprasti, kad disciplinuotas taupymas, o vėliau ir investavimas padės įsigyti trokštamą daiktą. Be to, galima patarti vaikui savo iškeltą tikslą vizualizuoti ant lentos ar popieriaus lapo. Tai bus jo svajonės priminimas. O juk išreikštoms svajonėms dažniau lemta išsipildyti!