Vaiko ugdymas per judesį ir muziką: kuo tai svarbu ugdant asmenybę?

Natalia Lebedinskaia | Shutterstock.com

Gintarė KemeklienėMuzikos ir šokio pedagogė, šokėja, dainininkė. Muzikos ir šokio edukacinės programos „Solis“ autorė – www.soliopamoka.lt

Ar kada susimąstėme, kad vaiką ugdyti svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – per įvairias fizines veiklas. Juk kai vaikas gimsta, didžiausia užduotimi jam tampa atrasti ir pažinti jį supantį pasaulį.

Nuo pat pradžių vaikas tą daro per skonį, lytėjimą, žinoma – ir judesį. Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Taigi kaip muzika ir judėjimas ugdo mažo žmogaus charakterį, padeda jam ne tik atrasti pasaulį, bet ir geriau mokytis, kalbamės su muzikos ir šokio pedagoge Gintare Kemekliene.

Vaiko ugdymas per judesį: kas tai?

Judėjimas vaikui – natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, – teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais. Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai – padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvariausius žaidimus, bėgiokime drauge. Pirmaisiais vaiko metais ryšys ir bendravimas – vieni svarbiausių dalykų, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi. Turėtume atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi žaisti, mokytis per žaidimą, turėti galimybę improvizuoti, realizuoti savo idėjas. Į visa tai įeina ir ugdymas per judesį – kūno galimybių atradimas, koordinacija.

Jei vaikas lanko baletą, ar galėtume teigti, kad jis ugdomas per judesį?

Žinoma! Aš labai palaikau ir techninį ugdymą, veiklas, kurios ugdo techninius įgūdžius. Baleto pamokose vaikai išmoksta puikiai koordinuoti savo kūną, greitai mokytis. Net ir ateityje, netapus baleto šokėju, šie įgūdžiai labai praverčia gyvenime. Geriausia veiklose atrasti balansą. Jei vaikas ilgą laiką praleidžia panašiose veiklose kaip baletas, po to reikėtų skirti laiko vaikui laisvai pažaisti, fantazuoti, realizuoti savo idėjas.

Kodėl svarbu ugdyti vaiką per judesį ir muziką? Kaip tai veikia?

Kaip jau minėjau, judesys ir muzika – natūralios ugdymo formos. Vaikams tai nėra svetima, jų smegenys atranda asociacijas, o tai veda prie lengvesnio mokymosi. Ne viena studija įrodžiusi, kad vaikui mokantis vieną ar kitą dalyką veikia tik tam tikra smegenų dalis. Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms. Net jei vaikas ir netaps muzikantu, muzikaliai lavintis ankstyvame amžiuje – svarbu: tai lemia gerus ir kitų veiklų rezultatus.

Muzika ir šokis: ar tai susijusios disciplinos? Kaip ugdyti vaiką savarankiškai?

Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t. Kaip ugdyti vaiką per judėjimą? Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą! Pradėjus namuose, toliau galima rasti įvairių papildomų veiklų, kurios šiuos namų darbus sėkmingai pratęstų profesionalesnėje aplinkoje.

Nuo kelių metų geriausia pradėti lavinti vaiką per judesį ir muziką?

Kuo anksčiau. Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu – dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų. Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais – pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori. Iš tiesų nėra jokios ribos, nuo kada turėtume pradėti. Tačiau čia labai tinka pasakymas: „Geriau vėliau, negu niekada.“

Ar galima teigti, kad vaikai, lankantys muzikos ir judumo būrelius, skiriasi nuo savo bendraamžių?

Vaikai yra labai skirtingi, kiekvienas turi savo mokymosi metodą, skirtingus vystymosi etapus. Tačiau tikrai galima pastebėti, kad vaikai, lankantys judesio ir šokio užsiėmimus, yra atviresni, jų kūrybiškumas stipriau išreikštas, be to, kur kas lengviau susitvarko su savo emocijomis, sutvirtėja.

Koks yra muzikos vaidmuo kalbant apie vaiko dorovinį ugdymą?

Norėčiau šį atsakymą stipriai susieti su emocijomis. Augdamas vaikas mokosi jas pažinti, su jomis ir jų iššauktu elgesiu susitvarkyti. Žinoma, kaip jam seksis tai daryti, labai priklauso nuo tėvų ir mokytojų. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti. Vėliau, padedant muzikos ar šokio mokytojui, pasiekiami dar geresni vaiko emocijų ugdymo rezultatai.

Kai kurios šeimos važinėja su vaikais į muzikos festivalius, roko koncertus. Ar tai geras sprendimas? Kodėl?

Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių – tikrai geras sprendimas. Vaikas praplečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu. Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika. Visgi perlenkti lazdos nederėtų: per sunki, chaotiška muzika gali vaiką suerzinti, su juo gali tapti sunkiau susikalbėti.

Kokia yra šokio nauda vaiko asmenybės raidai?

Ji tikrai gali būti įvairi, nes būdamas skirtingas vaikas iš to paties dalyko gali pasiimti visai skirtingus dalykus – tai, ko jam reikia, ir net atrasti tai, ko neranda kitoje veikloje ar namuose. Šokis – viena iš išraiškos formų, ir vaikui tai gali būti puikus būdas pažinti save, ypač jei jis gali improvizuoti, o ne tik mokytis žingsnelių. Tuomet įsijungia vaiko fantazija, jis gali ieškoti, eksperimentuoti ir atrasti daug įdomių dalykų. 

Ar muzika gali padėti vaikui pasiekti geresnių rezultatų mokykloje?

Geriausiems rezultatams pasiekti svarbus – tęstinis mokymas, o ne tik muzikos klausymas namuose. Muzikinis lavinimasis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius. Ir tai dar tikrai ne pabaiga. Muzikinis ugdymas – gana matematinis procesas, dėl to itin pozityvių rezultatų galima tikėtis būtent matematikos srityje.

Kaip suprasti, kad vaikas turi unikalių muzikinių gebėjimų?

Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo – nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo. Kiekvienas vaikas, pradėtas lavinti anksti, įdėjus daug darbo, gali pasiekti aukščiausių, net, drįsčiau teigi, stulbinamų rezultatų.

Jeigu vaikas neturi įgimto muzikinio talento, – nemoka dainuoti, nejaučia ritmo, – ar verta lavinti šiuos gebėjimus?

Iš tiesų visi vaikai turi polinkį į muziką. Labai dažnai tėvai nusprendžia, kad jų vaikas neturi „talento“, „neduota“. Tikrai gali būti vienas vaikas gabesnis, imlesnis, kitas galbūt lėčiau įsisavinti informaciją, tačiau kiekvienas turi savo, t. y. individualų, mokymosi metodą, tik reikia jį paskatinti ir padrąsinti. Parodykite man vaiką, kuris nemėgsta žaisti! Viskas priklauso nuo mokymo metodo. Sudominti vaiką muzika – galybė būdų. Taigi drįstu paneigti faktą, kad vaikas gali neturėti įgimto muzikinio talento.

judesys ir muzika, muzikinis lavinimas, judumo lavinimas