Vaikų dantukų priežiūra: dažniausi klausimai ir atsakymai

Dantukų dygimas turbūt vienas įsimintiniausių etapų tėveliams pirmaisiais vaiko metais, sukėlęs daugybę bemiegių naktų ir papildomų rūpesčių, kurie nesibaigia ir vėliau, kai reikia pradėti valyti dantukus, formuoti taisyklingus mitybos įpročius, taisyti pirmąsias skylutes. O jei dar vizitai pas vaikų odontologą Jūsų mažyliui tampa baisiausiu gyvenime įvykiu ir niekaip nepavyksta susikalbėti ar nugalėti neaiškios kilmės baimės, tėvams sprendimo paieškos gali tapti didžiuliu iššūkiu... Į klausimus, kaip prižiūrėti dantukus, kaip skiepyti teisingą suvokimą apie gydymą ir kokius sprendimus taikyti kritinėse situacijoje, atsako Estetinės chirurgijos centre Kaune dirbanti vaikų gydytoja odontologė Sandra Žemgulytė ir gydytojas anesteziologas reanimatologas Erikas Užkurnys.

- Kada pirmą kartą ir kaip dažnai reikėtų apsilankyti pas vaikų gydytoją odontologą?

- Pirmą kartą reiktų apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams. Tėvams konsultacijos metu paaiškinami vaikų dantų priežiūros ypatumai, supažindinama su taisyklingos mitybos svarba, kuri padeda išvengti dantų ėduonies vystymosi. Pas odontologijos specialistus reikėtų lankytis kas 3-6 mėnesius.

- Kaip taisyklingai reikėtų valyti dantukus?

- Pirmaisiais metais dantukus reikėtų švelniai valyti drėgnu medžiagos gabalėliu. To visiškai pakanka, kol pradeda dygti pirmieji krūminiai dantukai. Kai vaikučiui sueina 1-1,5 metų, išdygus krūminiams dantukams, pradedamas naudoti minkštas vaikiškas dantų šepetėlis ir dantų pasta be fluoro. Pastebėjus, kad vaikas pastą sugeba išspjauti ir nebenuryja, galima naudoti ir pastą su saugiu fluoro kiekiu (iki 500 ppm). Be to, vaikams nuo trijų metų rekomenduojama pradėti naudoti ir tarpdančių siūlą, nes, vystantis žandikauliui, atsiranda tarpai tarp dantų ir gerėja sąlygos vystytis ėduoniui tarpdančiuose. Labai svarbu, kad dantukų valymas vyktų po pusryčių, o ypač vakare prieš miegą, nes naktį seilių veikla silpnesnė ir nevyksta savaiminis dantų apsivalymas.

- Kada vaikučiai patys turėtų pradėti valyti dantukus?

- Dantų valymo įgūdžiai susiformuoja 6-7 metų vaikui, kai jau išmoksta rašyti, valdyti rašymo priemones. Iki šio amžiaus tėveliai turėtų valyti dantis arba pabaigti šią procedūrą. Tėveliai turi būti pavyzdžiu, kurį vaikas stebi ir pamėgdžioja, tokiu atveju vaikui augant dantų valymas tampa įprasta kasdiene procedūra.

- Kokios didžiausios klaidos dantukų priežiūroje?

- Turbūt dažniausia klaida yra ta, kad tėvams per vėlai susirūpina vaikų dantukais. Tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti. Taip pat, atėjus tėvams į konsultaciją, dažnai jie išsiduoda, kad naktimis mėgsta duoti įvairias saldžias arbatėles arba sultis. Tai irgi nemaža klaida dantukų priežiūroje. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką. Saldūs gėrimai, dažnas užkandžiavimas dieną palaiko rūgščią terpę burnoje, kuri ardo dantukų emalį. Neretai tėveliai atveda vaikučius su taip vadinama problema “buteliuko” kariesu“, kuri taip pat yra netaisyklingos mitybos įpročių pasekmė.

- Bet ar būtina gydyti pieninius dantukus, jei jų neskauda? Kam tas papildomas stresas eiti pas gydytojus, juk vis tiek dantukai iškris?

- Šį klausimą ypač dažnai išgirstu iš tėvų. Bet turiu patikinti, kad visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai. Nuolatiniai dantys dygsta tame pačiame kaule kaip ir pieniniai, o jei pirmieji dantukai negydomi ir supūliuoja, nukenčia ir ateityje išdygsiantys dantukai, kurie dėl uždelsto ar neįvykusio praeityje gydymo gali turėti dėmelių, nelygumų, būti pakitusios spalvos. Be to, negydomi dantukai gali pradėti skaudėti, sukelti infekciją, dėl kurios silpnėja bendra organizmo būklė, vaikas darosi irzlus, gali sutrikti jo miegas, mityba. Vaiką esant skausmui ypač sunku nuvesti pas odontologą, nes jo baimė ir stresas daug didesni.

- Ką daryti, jei niekaip nepavyksta prikalbinti mažylio gydymui ir vizitas pas dantų gydytoją baigiasi su ašaromis, riksmais?

- Jei vaikas nesileidžia gydomas, visada rekomenduojama įvertinti padėtį, kokios tokio elgesio priežastys: galbūt pasirinktas netinkamas laikas, nes vaikas turi rūpesčių namuose ar mokykloje? Galbūt tėvų odontologų baimė persidavė ir vaikui?

Galbūt netinkamas dantų gydytojas, pakeistas kitu, kuriuo vaikas labiau pasitikės, problemą išspręs? O gal jei nėra ypatingos skubos, dantų gydymą galima atidėti vėlesniam laikui? Šių ir panašių klausimų - priežasčių gali būti tikrai daug. Niekada nereikia daryti skubotų išvadų, nuleisti rankų po „pirmų bandymų“. Tačiau, jei viskas išbandyta ir dantukų gydymas įprastomis sąlygomis yra neįmanomas, gali tekti dantis gydyti bendrinėje nejautroje.

- Kuo ypatingas dantukų gydymas bendrinėje nejautroje?

- Pirmiausia galima pasakyti, kad didžiausias skirtumas nuo įprastinio dantukų gydymo yra tas, kad dantukai gydomi vaikui miegant (narkozėje). Dantų gydymo bendrinėje nejautroje principas – vienos procedūros metu sugydyti visus dantukus ir/ arba pašalinti komplikuotus, stipriai pažeistus dantukus. Taip pat gydymo metu dantukai padengiami silantais, kurie užpildo vageles ir neleidžia juose užsilaikyti maistui, apnašoms. Be to, silantai išskiria fluorą, kuris sutvirtina danties emalį. Atliekami visi galimi gydymo etapai vienu metu, kad kuo ilgesnį laiką nereikėtų vėl lankytis pas odontologą.

- Bet argi bendrinė nejautra nėra pavojinga, o ypatingai tokiems mažiems vaikams?

- Galima būtų sakyti, kad bendrinė nejautra yra kenksminga tiek pat, kiek ir paprasti vaistai. Sedacijos, atliktos geriamaisiais medikamentais, metu, vaikams duodami tie patys vaistai, kurie naudojami ir premedikacijai prieš dantukų gydymą bendrinėje nejautroje. Jų skilimo laikotarpis – laikas per kurį preparatas pasišalina iš organizmo - yra ilgiausiais iš visų naudojamų medikamentų vaikų anestezijos metu, kiti vaistai pasišalina dar greičiau. Galima sakyti, kad po 6 valandų visus vaistus organizmas pašalina, o liekamųjų medžiagų ar reiškinių nebelieka paros bėgyje. Anestezijos metu naudojami medikamentai yra specialiai sukurti vaikams ir turi ypač švelnų poveikį - vaikai po bendrinės nejautros atsibunda per 10 minučių, o po valandos – dviejų jau gali su tėveliais vykti į namus.

- Minėjote sedaciją. Kas ji yra? Ar vien jos nepakanka vaikams, kuriems įprastas gydymas yra neįmanomas?

- Sedacija – reiškia raminimą, slopinimą. Priklausomai nuo jos pobūdžio, ir slopinimas gali būti ir labai paviršutiniškas, ir gilus. Sedacijos, sukeltos geriamaisiais medikamentais, sąmonės slopinimo lygis yra labai žemas, vaikas gali blaškytis, todėl šios nejautros metu galima atlikti trumpą procedūrą (pavyzdžiui, pakeisti danties vaistus). Kai reikia pašalinti vieną ar du dantukus, ar sugydyti vieną nekomplikuotą, dažnai naudojama kaukinė nejautra. Ją taikome, kai numatyta gydymo trukmė yra 15- 30 min. Kai susiduriame su diagnoze „išplitęs dantų ėduonis“, taikome anksčiau minėtą bendrinę nejautrą.

- Kaip dažnai ir nuo kokio amžiaus galima taikyti bendrinę nejautrą?

- Vieno seanso metu stengiamasi sugydyti visus dantukus, kad nereikėtų lankytis kas savaitę ar mėnesį. Nors laiko apribojimų ir nėra. Be abejo, savaime suprantama minimali rizika, kaip ir po bet kokių intervencijų, išlieka. Toks gydymas atliekamas dažniausiai nuo dviejų metų, nors vieną kartą taisėme nuskilusį dantuką ir 1,5 metų mergaitei.

- Ką reikėtų žinoti prieš atvykstant gydymui?

- Pirmiausia reikėtų paruošti vaiką psichologiškai (aišku, kiek tai yra įmanoma) – negąsdinti vizitu, nepapirkinėti vaiko dovanėlėmis, pasakyti, kad gydytojas tik suskaičiuos dantukus. Jokiu būdu neįtikinėti, kad neskaudės, nes tai automatiškai žadina vaiko nerimą ir baimę. Galbūt po konsultacijos su didžiulėmis tėvelių ir specialistų pastangomis netgi pavyks pasiekti kompromisą ir dantukus gydyti įprastai, galbūt gydysime miegant. Įsigilinę į Jūsų situaciją, surasime palankiausią sprendimą.