Vaikų depresija: 10 požymių, kuriuos tėvai dažnai palaiko paauglyste

Paauglystė dažnai siejama su emocijų audromis – vieną dieną vaikas juokiasi, kitą užsidaro kambaryje ir nenori su niekuo kalbėtis. Dėl to tėvams gali būti sunku atskirti, kas yra natūrali raidos dalis, o kas – ženklas, kad vaikui reikia pagalbos.

Specialistai pabrėžia, kad depresija gali pasireikšti ne tik suaugusiesiems. Ji diagnozuojama ir vaikams bei paaugliams, tačiau jos požymiai ne visada atrodo taip, kaip daugelis įsivaizduoja.

1. Liūdesys trunka ne kelias dienas, o savaites

Visiems vaikams pasitaiko prastesnių dienų. Tačiau jei prislėgta nuotaika, beviltiškumo jausmas ar nuolatinis liūdesys tęsiasi dvi savaites ar ilgiau, tai gali būti vienas iš depresijos požymių.

2. Vaikas tampa irzlus ir piktas

Suaugusiesiems depresija dažniausiai siejama su liūdesiu, tačiau vaikams ji neretai pasireiškia nuolatiniu irzlumu, pykčio protrūkiais ar agresyvesniu elgesiu.

3. Nebedomina mėgstamos veiklos

Jeigu vaikas staiga nebenori užsiimti tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą – sportuoti, piešti, žaisti su draugais ar muzikuoti – verta atkreipti dėmesį.

4. Pasikeičia miegas

Vieni vaikai pradeda miegoti gerokai daugiau nei įprastai, kiti sunkiai užmiega, dažnai prabunda ar nuolat jaučiasi pavargę.

5. Pakinta apetitas

Depresija gali pasireikšti ir valgymo pokyčiais – vieni vaikai beveik nebevalgo, kiti pradeda valgyti gerokai daugiau nei anksčiau.

6. Prastėja mokymosi rezultatai

Sunku susikaupti, atlikti užduotis ar prisiminti informaciją. Dėl to gali pablogėti pažymiai, nors anksčiau mokymasis problemų nekėlė.

7. Vaikas atsiriboja nuo draugų

Jeigu vaikas vis dažniau atsisako susitikti su draugais, nebenori dalyvauti šeimos veiklose ar didžiąją laiko dalį praleidžia vienas, tai gali būti svarbus signalas.

8. Dažnai skundžiasi fiziniais negalavimais

Pilvo ar galvos skausmai, nuolatinis nuovargis ar kiti nepaaiškinami negalavimai kartais gali būti susiję su emociniais sunkumais.

9. Kalba apie bevertiškumą

Tokios frazės kaip „Aš niekam nerūpiu“, „Man niekas nesiseka“, „Esu našta“ neturėtų būti numojamos ranka.

10. Užsimena apie mirtį ar savęs žalojimą

Tai vienas rimčiausių signalų. Net jei atrodo, kad vaikas juokauja ar kalba impulsyviai, į tokius pasisakymus būtina reaguoti rimtai ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Kada reikėtų kreiptis į specialistus?

Jeigu keli iš šių požymių išlieka ilgiau nei dvi savaites, trukdo kasdieniam vaiko gyvenimui, mokslams ar santykiams su aplinkiniais, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, vaikų ir paauglių psichologu arba vaikų psichiatru.

Svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas liūdesys reiškia depresiją. Tačiau kuo anksčiau pastebimi sunkumai ir suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas greičiau pasijus geriau.