Vaikų emocijos gali juos susargdinti: kokios ligos pasitaiko dažniausiai?

Indrė Plėštytė Vaikų gydytoja
vaikugydytoja

Vaikai emocijas išgyvena labai intensyviai, o gebėjimas jas atpažinti, įvardyti ir reguliuoti dar tik formuojasi. Dėl šios priežasties emocinė įtampa neretai pasireiškia ne žodžiais, o fiziniais simptomais. Vaikų gydytoja, „Mama, aš sergu“ savininkė Indrė Plėštytė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais simptomai yra realūs ir tikri, tačiau jų kilmėje svarbų vaidmenį gali atlikti vaiko emocinė būsena. Kitaip tariant, vaikas dažnai „kalba kūnu“, ypač tada, kai emocijos yra stiprios, užsitęsusios ar neišreikštos.

Kokias ligas gali lemti vaiko emocijos?

1. Pasikartojantys pilvo skausmai. Tai vienas dažniausių emocinių sutrikimų vaikams. Pilvo skausmai dažnai siejami su nerimu, baime, nesaugumo jausmu, įtampa darželyje ar mokykloje. „Vaiko virškinimo sistema yra itin jautri emocijoms, todėl skausmai gali atsirasti net ir nesant aiškių organinių pakitimų, ypač prieš naujas ar stresines situacijas“, – sako specialistė.
2. Galvos skausmai. Emociškai jautrūs ar pervargę vaikai neretai skundžiasi spaudžiančiais galvos skausmais, „sunkia galva“ ar galvos skausmais dienos pabaigoje. Dažniausiai tai susiję su emociniu pervargimu, dideliais lūkesčiais sau ir nuolatiniu vidinės įtampos kaupimu.
3. Lėtiniai ar pasikartojantys peršalimo simptomai. Vaikai, patiriantys ilgalaikę emocinę įtampą, dažniau serga virusinėmis infekcijomis, ilgai kosėja ir sunkiau pasveiksta. Emocinis diskomfortas gali veikti imuninę pusiausvyrą, todėl organizmui tampa sudėtingiau „užbaigti“ ligą.
4. Odos problemos. Emocijos yra glaudžiai susijusios su oda, todėl streso ar nerimo laikotarpiais gali paūmėti atopinis dermatitas, atsirasti bėrimai, niežulys ar paraudimai. Oda neretai tampa savotišku išoriniu emocijų veidrodžiu, reaguojančiu į vidinius vaiko išgyvenimus.
5. Tikai (nevalingi judesiai ar garsai). Tikai laikomi viena ryškiausių emocinio krūvio išraiškų vaikystėje. „Jie gali pasireikšti mirksėjimu, veido trūkčiojimais, pečių kilnojimu, koščiojimu ar įvairiais kitais garsais“, – pastebi vaikų gydytoja. Svarbu suprasti, kad tikai nėra valdomi ir dažniausiai stiprėja įtampos, nerimo ar nuovargio metu, o sumažėjus emocinei apkrovai – silpnėja ar visai išnyksta.
6. Miego sutrikimai. Emocinis jautrumas vaikams dažnai pasireiškia sunkesniu užmigimu, dažnais prabudimais ar naktiniais košmarais. Prastas miegas savo ruožtu silpnina imunitetą ir palaiko uždarą ratą, kai emocinė įtampa ir fiziniai simptomai stiprina vieni kitus.
7. Naktinis šlapinimasis (enurezė). Naktinis šlapinimasis dažnai turi emocinių veiksnių, ypač jei sutampa su gyvenimo pokyčiais – darželio ar mokyklos pradžia, šeimos pagausėjimu ar kitais reikšmingais įvykiais. Svarbu pabrėžti, kad enurezė nėra tinginystė ar vaiko „neklausymas“, o jautri reakcija į emocinį nesaugumą ar vidinę įtampą.

Kalbant apie emocijų veikiamus simptomus, svarbiausia ne ieškoti kaltės, o stengtis suprasti, ką vaikas išgyvena. Saugumo jausmas, kantrybė ir emocinis palaikymas dažnai tampa pirmu žingsniu ne tik į geresnę savijautą, bet ir į silpstančius nemalonius fizinius simptomus.