Vaikų karščiavimas: mokėkime atskirti gerybinius atvejus nuo pavojingų situacijų
Prostock-studio | Shutterstock.com
Vaikų karščiavimas paprastai laikomas gerybiniu reiškiniu – natūraliu organizmo atsaku į infekciją. Vis dėlto kai kuriais atvejais būna ir pavojaus signalų, kuriuos būtina mokėti atpažinti.
Pateiksime požymius, rodančius, kad karščiavimas saugus, ir aptarsime galimus pavojaus signalus, kai pakilusi kūno temperatūra gali pranašauti apie sudėtingesnes situacijas.
Taigi kaip atskirti gerybinės kilmės karščiavimą nuo galimų pavojaus signalų?
Gerybinio vaikų karščiavimo požymiai
Dažniausia gerybinio vaikų karščiavimo priežastis yra virusinė infekcija. LR sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) pateiktose gairėse informuojama, kad tik iki 5 proc. karščiavimo atvejų sudaro bakterinės infekcijos, o kiti infekciniai atvejai dažniausiai susiję būtent su virusais. Vertėtų suprasti, kad pats vaiko karščiavimas – tai ne liga, tačiau tai yra svarbus ir visiškai natūralus imuninės sistemos atsakas.
Gerybinis virusinės kilmės karščiavimas paprastai gali būti stebimas namuose kelias dienas. Paprastai jis ir netrunka ilgiau nei dvi–tris dienas. Svarbu stebėti ne tik vaiko bazinės temperatūros reikšmes, bet ir bendrą savijautą. Tarkime, jei vaikas vartoja skysčius, yra gana geros nuotaikos, žaidžia ir nepastebima kitų nerimą keliančių simptomų, rekomenduojamas simptominis gydymas, skysčių vartojimas ir poilsis namuose.
Kai kurie vaikai karščiavimui yra jautresni, todėl gali išsivystyti febrilinių traukulių. Nors jie gali sukelti gana daug nerimo, dauguma tokių traukulių, atsirandančių pakilus temperatūrai, yra gerybinės kilmės. Vis dėlto visada geriau pasitarti su gydytoju, ypač jei tai pirmas ir dar nepatirtas traukulių atvejis, nes traukuliai gali būti priskiriami prie galimų pavojaus signalų.
Karščiavimas kaip galimas pavojaus signalas
Pateiksime keletą rizikos veiksnių, kai vaiko būklę nedelsiant turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistai.
Itin jaunas amžius: jei karščiuoja naujagimis ar kūdikis iki trijų mėnesių amžiaus ir temperatūra viršija 38 °C, visada būtina gydytojo apžiūra. Net ir gana nedidelis karščiavimas, viršijantis 38 °C, itin jauno amžiaus vaikams gali sukelti daug didesnių rizikų, pavyzdžiui, naujagimiams ir kūdikiams infekcijos gali itin sparčiai progresuoti į gyvybei pavojingas būkles, pavyzdžiui, sepsį.
Į gydytoją kreiptis reikia ir tada, kai vaikas atrodo silpnas ir vangus arba, priešingai, itin neramus ir irzlus. Apie galimus pavojus praneša ir kvėpavimo sutrikimai, patinimai ir paraudimai ant odos, nauji ir neaiškūs odos bėrimai ar atspalviai, sumažėjęs šlapinimasis, pirmą kartą pasireiškiantys neaiškios kilmės traukuliai.
Taigi jei jaunesniems nei dvejų metų amžiaus vaikams karščiavimas trunka ilgiau kaip vieną parą (> 24 val.), o vyresniems vaikams – ilgiau kaip tris paras (> 72 val.), geriau nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Jei bet kokio amžiaus vaikų karščiavimas viršija 40 °C, skubi medikų apžiūra taip pat būtina, mat tokia aukšta temperatūra gali būti itin žalinga sveikatai.
Daugiau dėmesio reikia tiems karščiuojantiems vaikams, kurie turi imunosupresinių būklių ar serga lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis – net ir nedidelis karščiavimas jiems gali būti žalingesnis nei tokiomis ligomis nesergantiems vaikams.
Kaip atskirti gerybinės kilmės karščiavimą nuo pavojaus signalų?
Gerybinis karščiavimas dažniausiai pasireiškia virusinės infekcijos metu, ir tai yra dažniausia vaikų karščiavimo priežastis. Gerybinio karščiavimo atveju nepastebima nerimą keliančių simptomų, temperatūra nėra labai aukšta ir paprastai karščiavimas netrunka ilgiau kaip dvi–tris paras. Šiuo atveju vaiko elgsena per daug nepasikeičia, jis vartoja pakankamai skysčių, todėl paprastai pakanka simptominio gydymo, poilsio ir gausesnio skysčių vartojimo namuose.
Pavojaus signalais laikomi šie faktoriai: naujagimis ar jaunesnis nei trijų mėnesių vaikas, itin aukšta temperatūra (~ 40 °C; bet kokio amžiaus atveju), pakitusi vaiko elgsena (sumažėjęs aktyvumas, vangumas, neramumas, irzlumas), traukuliai (ypač pastebimi pirmą kartą), pasireiškiančios kvėpavimo problemos, dehidratacijos požymiai, ilgiau nei tris paras trunkantis karščiavimas, į rizikos faktorių patenkantys vaikai (pavyzdžiui, lėtinėmis ligomis sergantys mažyliai ar imunosupresinių būklių turintys mažamečiai).
„Ibustar®“ vaikams – kiekvienų namų vaistinėlėje
Karščiuojantį vaiką gydant namuose, gali pasitarnauti specialiai vaikams skirti vaistiniai preparatai. „Ibustar®“ 20 mg/ml (arba 40 mg/ml) geriamoji suspensija vaikams yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas).
„Ibustar®“ vartojamas trumpalaikiam simptominiam gydymui:
- silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui;
- karščiavimo mažinimui.
Reikia vartoti mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomams kontroliuoti. Jei vaikas serga infekcine liga, nedelsdami pasitarkite su gydytoju, jei ligos simptomai (tokie kaip karščiavimas ir skausmas) išlieka arba sunkėja.
Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Sekite tevudarzelis.lt „Google“





