Vaikų rachitas: priežastys, požymiai ir gydymas (110)

Rachitas yra vaikų kaulų minkštėjimas ir susilpnėjimas, dažniausiai pasireiškiantis dėl ilgalaikio vitamino D trūkumo. Rachitas kai kuriais atvejais gali būti paveldimas. Šia liga dažniausiai serga kūdikiai nuo 1,5 mėnesio ir vaikai iki 2 metų, dažniausiai – žiemą ir pavasarį.

Vitaminas D svarbus tuo, kad jis padeda vaiko organizmui iš maisto pasisavinti kalcį ir fosforą. Trūkstant vitamino D, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita kauluose: tuomet ir prasideda rachitas.

Rachito simptomai

• Pirminis vitamino D trūkumo, tad taip pat ir rachito simptomas yra gausus prakaitavimas (ypač miego metu), stipriai prakaituojanti vaiko galvytė, delniukai;
• Vadinamoji rachitinė plikė - dėl gausaus galvytės prakaitavimo, jos sukiojimo, neramaus miego kūdikis tarsi „nutrina“ pakaušyje augančius plaukučius;
• Neramumas, irzlumas, dirglumas, prastas  miegas;
• Kūdikio galvytės formos pokyčiai, suplokštėjimas (plagiocefalija);
• Žemas raumenų tonusas, t.y. kūdikio rankos ir kojos lankstosi itin lengvai, be jokio pasipriešinimo;
• Sutrikęs augimas (vaikas yra žemesnis, smulkesnis nei kiti to paties amžiaus vaikai);
• Vėlyvas dantukų dygimas;
• Vėluojanti motorinė raida;
• Stuburo, dubens ir kojų skausmas;
• Raumenų silpnumas;
• Sulenktos kojos ar keliai;
• Sustorėję riešai, kulkšnys;
• Krūtinkaulio deformacija ir kt.

Rachito diagnozavimas

Pastebėjus pirminius rachito simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Rachitas nustatomas, visų pirma, įvertinus anamnezę, t.y. atsižvelgus į juntamus simptomus, įvertinus rizikos faktorius ir atlikus pirminę apžiūrą.

Gydytojas taip pat gali skirti papildomus tyrimus:

• Kraujo tyrimas. Siekiama įvertinti vitamino D, kalcio ir fosforo kiekį.
• Rentgenograma. Ji leidžia aptikti rachitui būdingas kaulų deformacijas.

Retais atvejais gydytojas gali paskirti kaulų biopsiją - jos metu tyrimams paimamas nedidelis kaulinio audinio gabaliukas.

Jeigu įtariama, kad rachitą galėjo lemti vitamino D absorbciją trikdančios ligos (pavyzdžiui, celiakija), gali būti skiriami tyrimai joms patvirtinti.

Vaikų rachito priežastys

Kūdikiams ir vaikams būtinas vitaminas D, padedantis pasisavinti kalcį ir fosforą. Rachitas gali išsivystyti, jei vaikas negauna pakankamai vitamino D arba jis prasčiau įsisavinamas. Kartais rachitą gali sukelti ir kalcio trūkumas.

Rachitas ir vitamino D trūkumas

Vaikams, kurie negauna pakankamai vitamino D iš šių dviejų natūralių šaltinių, gali vystytis jo trūkumas. Šie šaltiniai – tai:

• Saulės šviesa. Oda sintetina vitaminą D ją veikiant saulės šviesai. Pastebima tendencija, kad išsivysčiusių šalių vaikai mažiau laiko praleidžia gryname ore, taip pat dažniau naudoja nuo saulės apsaugančias priemones, kurios kartu blokuoja ir spindulius, skatinančius vitamino D gamybą.
• Maisto produktai. Vitamino D yra riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, tunuose), žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose ir kt. Dažnai šiuo vitaminu praturtinami kai kurie maisto produktai ir gėrimai, pavyzdžiui, pienas, dribsniai, vaisių sultys.

Prasta vitamino D absorbcija

Kai kurie kūdikiai ar vaikai jau gimsta arba laikui bėgant jiems išsivysto sveikatos būklės, darančios įtaką prastam vitamino D pasisavinimui. Keli pavyzdžiai:

• Celiakija;
• Uždegiminė žarnų liga;
• Cistinė fibrozė;
• Inkstų ligos.

Rachito rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys riziką susirgti rachitu:

• Tamsus odos atspalvis. Tamsioje odoje yra daugiau pigmento melanino, kuris sumažina natūralų odos gebėjimą gaminti vitaminą D iš saulės.
• Mamai nėštumo metu buvo nustatytas vitamino D trūkumas. Jeigu mamai trūksta šio vitamino, naujagimis jau gali gimti su rachito požymiais arba rachitas kūdikiui gali išsivystyti per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius.
• Gyvenamoji vieta. Vaikams, gyvenantiems geografinėse vietovėse, kur mažiau saulės, rizika susirgti rachitu yra didesnė.
• Priešlaikinis gimdymas. Kūdikiai, gimę prieš terminą, paprastai organizme bus sukaupę mažesnį vitamino D kiekį.
• Vaistų vartojimas. Nustatyta, kad kai kurie vaistai (pavyzdžiui, nuo traukulių) sutrikdo organizmo gebėjimą panaudoti vitaminą D.
• Žindymas. Motinos piene nėra pakankamai vitamino D, kad būtų išvengta rachito, todėl žindomiems kūdikiams būtina duoti jo papildomai.

Rachito komplikacijos

Negydomas rachitas gali sukelti:

• Augimo anomalijas;
• Stuburo iškrypimą (skoliozę);
• Kaulų deformacijas;
• Dantų defektus;
• Priepuolius.

Rachito gydymas

Rachitas pirmiausia gydomas vitamino D ir kalcio papildais. Tačiau dozes reikia parinkti atidžiai, nes perdozuoti vitamino D taip pat negalima. Rekomenduojama vitamino D paros dozė rachitu sergantiems kūdikiams – 1000–2000 TV, o kalcio norma – 1000–1500 mg per dieną.

Jei rachitas išsivysto dėl retų paveldimų sutrikimų, gydytojai kartu su papildais gali skirti ir vaistų.

O jeigu vaikui pasireiškė kokių nors stuburo deformacijų, gydytojas gali rekomenduoti įvairių būdų laikysenai koreguoti. Jeigu deformacijos yra sunkios, gali prireikti operacijos.

Rachito prevencija

Natūrali saulės šviesa yra geriausias vitamino D šaltinis ir profilaktinė priemonė. Dažniausiai šiltuoju metų laiku saulėkaitoje artėjant vidurdieniui pakanka pabūti apie 10–15 min. (tiesa, ne visais atvejais pavyksta gauti pakankamą vitamino D dozę). Tačiau kūdikių ir mažų vaikų specialistai nerekomenduoja palikti saulėkaitoje dėl galimų odos nudegimų, tad geresnė išeitis – tiesiog duoti kūdikiams bei vaikams vitamino D papildomai.

Kūdikiams per dieną rekomenduojama duoti papildomai 400 tarptautinių vienetų (TV) vandenyje tirpaus vitamino D. Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu, dalis ar visa reikiama vitamino D norma gali būti mišinuke, tad reikia pasidomėti produkto sudėtimi ir vitamino D kiekiu joje.

Nėščiosios ir žindančios moterys taip pat turėtų profilaktiškai vartoti vitaminą D. Joms RPN – 600–800 TV.

Taip pat rachito profilaktikai svarbu į kūdikio ir vaiko mitybą įtraukti produktų, kuriuose gausu vitamino D, pavyzdžiui, riebios žuvies (lašišos, tuno), žuvų taukų, kiaušinių, grūdų produktų ir duonos, pieno, natūralių apelsinų sulčių ir kt.