Vaikui tenka gultis į ligoninę: kaip jį nuraminti?

 

Kaip pasakyti, kad teks gultis į ligoninę

Tai, kaip vaikas suvoks hospitalizacijos ar procedūros reikalingumą, priklauso nuo vaiko asmenybės, kalbos išsivystymo ir galimybės suprasti informaciją.

Naujagimis – 2 metų amžiaus mažylis. Kai vaikas labai mažas, susikoncentruokite į save ir patys pasiruoškite vykti į ligoninę. Jeigu tėvai jaučiasi gerai, paprastai jų atžalėlės tai jaučia ir reaguoja taip pat.

2 – 3 metų amžiaus mažylis. Šio amžiaus vaikai nesuvokia laiko taip, kaip jį supranta vyresni vaikai bei suaugusieji. Pasikalbėkite su gydytoju, slaugytoja arba vaikų psichologu, kas jam padės susitaikyti su pasikeitusia aplinka. Apie laukiančią operaciją ar procedūrą atžalėlei papasakokite likus vienai ar dviems dienoms iki kelionės į ligoninę.

3 – 6 metų amžiaus vaikas. Šio amžiaus vaikai pradeda mokytis savaitės dienas ir pradeda suvokti laiką. Mažyliui sunku suprasti, kodėl operacija arba procedūra būtina. Jis gali manyti, kad padarė kažką negero. Patikinkite savo atžalėlę, kad gultis į ligoninę reikia sveikatos labui ir tai nėra bausmė. Naudokite paprastus, trumpus paaiškinimus. 3 – 4 metų amžiaus vaikui apie operaciją arba procedūrą reikėtų pasakyti likus vienai ar dviems dienoms iki kelionės į ligoninę, o 5 – 6 metų amžiaus vaikui – prieš 5 – 6 dienas.

7 – 11 metų amžiaus vaikas. Šio amžiaus vaikai jau gali suprasti, kodėl reikia vykti į ligoninę ir kodėl bus atliekamos tam tikros procedūros. Be to, jie jau turi laiko pojūtį. Apie laukiančią procedūrą arba operaciją galite pranešti likus 7 dienoms iki kelionės į ligoninę. Tuomet jūsų atžalėlė turės pakankamai laiko paklausinėti jus ir išsklaidyti visas abejones, kylančias susidūrus tokia neįprasta situacija.

12 metų amžiaus ir vyresni vaikai. Šiame amžiuje planuojant operaciją arba bet kokią kitą procedūrą reikia pasitarti su vaiku. Paskatinkite jį užduoti klausimų apie tai, kas jam rūpi, ir išsklaidykite visas kylančias abejones. Dauguma vaikų siekia savarankiškumo ir tuo pačiu metu trokšta tėvų paramos. Galite paklausti savo atžalos, kuo galėtumėte padėti, kai jis gulės ligoninėje.

Kaip kalbėti apie ligoninę

• Pasakykite vaikui, kad jis turės vykti į ligoninę ir ten jam bus atliekama operacija, tyrimai arba kokia nors procedūra.

• Patikinkite vaiką, kad hospitalizacija, procedūra arba tyrimai bus naudingi. Mažyliai dažniausiai gali nujausti, kaip jaučiasi jų tėvai.

• Pasirinkite tinkamą laiką pokalbiui.

• Kalbėkite atsipalaidavę ir ramiu tonu.

• Paklauskite, ką vaikas žino arba galvoja apie ligoninę. Pradėkite nuo to, kas jūsų mažyliui yra svarbiausia.

• Paaiškinimai turėtų būti atviri ir paprasti bei atitikti vaiko amžių ir jo supratimo lygį.

• Parinkite tokius žodžius ir pavyzdžius, kurie pažįstami jūsų vaikui.

• Paaiškinkite mažyliui, kas tai yra ligoninė. Pavyzdžiui, jūs galite pasakyti: „Ligoninė – tai tokia vieta, į kurią atvyksta įvairaus amžiaus žmonės, kai jų kūnams reikia pagalbos. Gydytojai ir seselės puikiai išmano apie mūsų kaulus, raumenis ir vidaus organus. Jie bando mus pagydyti, kad mes geriau jaustumėmės ir būtume sveiki“.

• Papildomai paaiškinkite vaikui apie tyrimus arba procedūras, kurie bus atliekami. Nenuslėpkite tokio fakto, kad bus naudojamos adatos ir kiti instrumentai. Žinodamas šią informaciją jūsų mažylis jausis drąsesnis.

• Parinkite neutralius žodžius, kai pasakosite apie procedūras ir tyrimus. Pavyzdžiui, jūs galite pasakyti „Slaugytoja švelniai pateks į tavo ranką“ vietoj „Slaugytoja įdurs adatą į tavo ranką“. Apie operaciją galite sakyti „Gydytojas padarys mažytę angą ir pateks į tavo pilvą“, o ne „Gydytojas prapjaus pilvo odą“.

• Neduokite pažadų, kurių negalite ištesėti. Pavyzdžiui, nesakykite vaikui, kad jam neskaudės ir niekas nedarys kraujo tyrimų.

• Paaiškinkite vaikui, kaip jis gali jaustis prieš, per ir po operacijos, procedūros ar tyrimo. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad operacijos metu jis negirdės, nematys ir nieko nejaus. Gydytojas prieš operaciją paskirs specialių vaistų. (Venkite žodžių „užmigdys“, nes daugeliui vaikų tai asocijuojasi su gyvūnėlio mirtimi). Jūsų atžalėlė gali norėti, kad jūs patinkintumėte, jog jis operacijos arba procedūros metu tikrai nieko nejaus.

• Pasakykite mažyliui apie tai, kad ligoninėje reikės nakvoti. Nuraminkite jį, kad jūs galėsite nakvoti kartu su juo. Paskatinkite mažylį pasiimti mėgstamiausių žaislų, pavyzdžiui, žaislinį gyvūnėlį, pagalvę arba video filmų.

• Paskatinkite vaiko pasitikėjimą savimi įtraukdami jį į planavimo ir pasiruošimo procesą (pavyzdžiui, pakuojant daiktus, kurių jums gali prireikti).

• Pasakykite, kad jį galės aplankyti kiti šeimos nariai ir draugai. (Jeigu vaikas gulės intensyvios terapijos skyriuje arba jam bus skirtas specialius režimas, apie lankymo galimybes reikėtų paklausti slaugytojos arba gydytojo.)

• Paskatinkite vaiką užduoti klausimų gydytojams ir seselėms. Jeigu mažylis nedrįsta, klausimų galite užduoti jūs patys.

• Paklausinėkite vaiką, kad įsitinkintumėte, jog jis teisingai suprato jūsų žodžius. Labai svarbu įsitikinti, kad mažylis suprato, jos jis turės vykti į ligoninę, kur bus atliekami tyrimai ir skiriamas gydymas.

• Nuraminkite vaiką, kad normalu jaudintis, pavyzdžiui, smalsauti, nerimauti, pykti ar būti įsitempusiam, prieš vykstant į ligoninę.

• Išklausykite mažylį, jo jausmus ir padėkite jam išsipasakoti. Jūs galite padėti išreikšti jausmus kalbant, žaidžiant, piešiant ar spalvinant. Su lėlėmis, minkštais žaislais ir gyvūnėliais galite pažaisti „gydytojus“, kad vaikas susipažintų su jo laukiančiomis procedūromis. Jūsų atžalėlei gali patikti žaisti „gydytojus“ arba „ligoninę“ su jumis, draugais ar kitais šeimos nariais.