Vėl laukiuosi ir bijau aplinkinių reakcijos: visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas (21)

Statistinėje lietuvių šeimoje auga 2 vaikai. Nemažai šeimų nusprendžia turėti vienturtį, dar kitos svajoja apie daugiavaikę šeimą ir ryžtasi susilaukti 3 ir daugiau vaikų.
Diskusijos, kiek vaikų turėti ar jų apskritai neturėti, visuomet susilaukia daug dėmesio ir komentarų.
Visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas: koks jis?
Pasitaiko nemažai atvejų, kad kai kurios šeimos, besilaukdamos ketvirtos, penktos ir paskesnių atžalų, netgi bijo ar gėdijasi savo aplinkai pranešti šią žinią.
Tėvams, auginantiems 5–6 ar daugiau vaikų, dažnai tenka įrodinėti, kad jų šeimos yra vertos pagarbos, geresnės darbo vietos ir t. t. Taip pat dažnai daugiavaikės šeimos vadinamos neatsakingomis, negalvojančiomis apie ateitį ir gyvenančiomis šia diena. Labai dažnai tėvai sulaukia klausimų, ar visi jų vaikai yra planuoti ir ar šeima turi pakankamai žinių apie kontracepciją. Tokie ir panašūs klausimai tėvus labai žeidžia.
Nors požiūris į daugiavaikes šeimas Lietuvoje pastaraisiais metais kito ir tie pokyčiai teigiami, nemaža visuomenės dalis vis dar skuba šeimas, kuriuose auga daug vaikų, smerkti ir lyginti su asocialiomis. Išties po institucijų padidinamuoju stiklu atsidūrusių ir gaunančių valstybės paramą šeimų yra ne tiek ir mažai. Tačiau kur kas daugiau porų sąmoningai, jausdamos pašaukimą, pasirinko gimdyti daugiau vaikų.
Politikų ir darbdavių požiūris
Politikų požiūris. Daugelis politinių sprendimų, įstatymų orientuoti į nedideles šeimas, tarsi pamirštant gausias šeimynas. Jos gali tikėtis dalies lengvatų, tačiau jų vis dar nepakanka.
Darbdavių požiūris. Daugiau vaikų turintiems tėvams, ypač mamoms, sudėtinga įsidarbinti, dažnai darbdaviai nenori taikyti Darbo kodekse numatytų išimčių (pavyzdžiui, dalis darbo – iš namų, laisvadieniai ir kt.).
Kaip keisti visuomenės požiūrį į daugiavaikę šeimą?
Labai svarbus visuomenės švietimas. Reikėtų ugdyti pagarbą šeimai, toleranciją, išsivaduoti iš stereotipų.
Kaip daugiavaikėms šeimoms reaguoti į aplinkinių replikas?
Visų pirma daugiavaikėms šeimoms, nuolat girdinčioms neigiamas aplinkinių replikas, reikėtų į jas mažiau reaguoti ir mandagiai atsakyti.
Taip pat labai svarbu keisti požiūrį, atsikratyti visuomenės primestų kompleksų. Daugiavaikės šeimos – niekuo ne blogesnės už standartines šeimas, kuriose auga 1 ar 2 vaikai. Veikiau atvirkščiai – tai kur kas sudėtingesnis ir iššūkių kupinas kelias.
Kiekvienas gausios šeimos narys turėtų ugdyti savivertę ir pagarbą savo šeimai. Juk jei tėvai dirba ir prižiūri namus, vaikai – švarūs ir sotūs, niekas negalės primesti asocialios šeimos etiketės.
Nerimaujantiems, kaip aplinkiniai priims žinią apie naują nėštumą, reikėtų paisyti tik savo ir savo šeimos gerovės, mažiau galvojant, ką paakys žmonės. Su žmonėmis, kurie linkę smerkti, dalytis neigiamomis emocijomis, geriau apskritai apriboti bendravimą.
Kodėl verta turėti didelę šeimą?
- Empatijos, atsakingumo ugdymas. Paprastai vyresni vaikai padeda rūpintis mažesniais, tad ugdomos teigiamos savybės, pavyzdžiui, atsakingumas, empatija.
- Geresnė socializacija. Vaikai iš daugiavaikių šeimų – komunikabilesni, tad lengviau pritampa kolektyve, imdami pavyzdį iš vyresniųjų greičiau visko išmoksta.
- Puikus auklėjimo pavyzdys. Daugiavaikių šeimų tėvai geba puikiai išauklėti savo vaikus: jie, augindami daugiau vaikų, išmoksta nebekartoti esminių auklėjimo klaidų. Taip pat vaikai iš daugiavaikių šeimų patys tampa puikiais tėvais.
- Patekinami prigimtiniai moters poreikiai. Mūsų genuose užkoduota, kad moters pareiga – gimdyti ir auginti vaikus. Motinystė daugelio moterų gyvenimui suteikia prasmę, pilnatvę.
- Šeima – it tvirtas kumštis. Daugiavaikių šeimų nariai linkę labiau padėti vieni kitiems, išlaiko artimesnį ryšį, dažniau bendrauja ir suaugę, visi kartu švenčia šventes ir t. t.
Kokius didžiausius iššūkius patiria daugiavaikės šeimos?
- Stinga laiko vaikams. Kuo didesnė šeima, tuo daugiau buities darbų, įvairių su vaikų auginimu susijusių rūpesčių ir kt. Tad nors teoriškai tėvai, auginantys pulkelį vaikų, gali viską suderinti, tačiau kokybiško laiko vaikams jų dienotvarkėje dažniausiai pristinga.
- Finansų trūkumas. Turint didelę šeimą ir gyvenant iš vidutinių pajamų sudėtinga susitaupyti kelionėms, vaikų studijoms, neretai mažesni vaikai turi puoštis vyresniųjų išaugtais drabužiais, avalyne ir t. t.
- Vyresniems vaikams užkraunama daugiau atsakomybės. Vaikai nori žaisti, bendrauti su kiemo draugais, tačiau dažnai jiems tenka perimti auklės vaidmenį ir prižiūrėti mažesniuosius broliukus ir sesutes.
- Dažni nėštumai – didelis krūvis moters organizmui. Beje, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė įvairių komplikacijų rizika ir tuo daugiau laiko reikia organizmui atsigauti.
- Nukenčia moters karjera. Kiekvienas naujas vaikas – vidutiniškai dveji metai vaiko priežiūros atostogų (nebent jas imtų vyras, tačiau VPA ima apie 90 proc. mamų ir apie 10 proc. tėčių). Taigi, kai kurios moterys augindamos vaikus iš darbo rinkos gali iškristi ir 10–15 metų.
Kai trečio laukiausi buvo replikų kad turbūt neplanuotas nėštumas. Žinoma visi linkėjo mergytės, ko aš ir pati labai norėjau bet ne visos svajonės deja pildosi. Nusibosta iš tikro sulaukti tų "užuojautų" kad va visi bernai, kai ateis paauglystė tai mama laikykis kaip bus sunku ir panašiai.