Vitaminas D kūdikiams ir vaikams (1139)

Kas yra Vitaminas D?

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų. Žinomos keturios šio vitamino formos (D, D2, D3 ir D4). Žmogaus organizmui svarbiausios yra formos D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis).

Kodėl vitaminas D yra svarbus?

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą – elementus, būtinus kaulinio audinio formavimuisi ir sveikos kaulų struktūros palaikymui.

Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių. Suaugusiems gali išretėti ar suminkštėti kaulai.

Pastarojo meto tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino D kiekis mažina nėštumo komplikacijų riziką.

Vitamino D trūkumas siejamas ir su kitais sveikatos sutrikimais: aukštu kraujospūdžiu, prieskydinės liaukos problemomis, širdies ligomis, nutukimu, išsėtine skleroze, diabetu, astmos priepuoliais, sezonine depresija (prislėgta nuotaikai žiemos metu, kai trūksta saulės).

Keletas pastarojo meto tyrimų, be kita ko, parodė, kad vitaminas D taip pat dalyvauja imuninės sistemos reguliavime ir gali sumažinti kai kurių vėžinių susirgimų riziką.

Vitamino D šaltiniai

Vitamino D galima gauti trimis būdais:

• Būnanat saulėje. Tai – pagrindinis vitamino D šaltinis. Vitaminas D gaminasi kuomet odą veikia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB). Šiuo būdu gaunamo vitamino D neįmanoma perdozuoti, nes perteklinis saulės dėka pasigaminęs vitamino D kiekis degraduoja į neaktyvius produktus ir pasišalina iš organizmo.
• Su maistu. Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo. Kad vitamino D su maistu būtų gaunama daugiau, kai kurie maisto produktai praturtinami vitaminu D: pavyzdžiui, pieno produktai, pusryčių dribsniai, sultys (tai paprastai būna nurodoma ant produkto pakuotės ir etiketėje).
• Vartojant maisto papildus. Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus. Šiuo būdu gaunamą vitaminą D galima perdozuoti, todėl jį vartoti reiktų tik pagal gydytojo nurodymus.

Kaip žinoti, ar vitamino D organizmas pagamina pakankamai?

Jei turite galimybę 10-20 minučių tris kartus per savaitę pabūti saulėje, taip kad saulės gautų veidas, rankos, kojos arba nugara, tikėtina, kad Jūsų organizmas pagamins pakankamą vitamino D kiekį.

Šias 10-20 minučių turite būti nepasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, kuris blokuoja UVB spindulius. Vėliau apsauginiu kremu pasitepti būtina, siekiant išvengti nudegimų ir neigiamo UV poveikio odai ir ląstelių DNR.

Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį ir turimus tyrimų duomenis, greičiausiai reikiamo vitamino D kiekio organizmas nepagamina, ypač spalio-gegužės mėnesiais, kai dienos būna trumpesnės, dažniau lyja ar būna apsiniaukę, o saulės aktyvumas mažesnis nei vasaros metu.

Be to, šaltuoju metų laiku beveik visą kūną dengia drabužių sluoksnis, o tai taip pat riboja odą pasiekiančios UV spinduliuotės dozę.

Vitamino D gamybai įtakos gali turėti ir individualios žmogaus savybės:

• amžius (vyresnių žmonių organizmas vitaminą D gamina lėčiau);
• odos spalva (šviesi oda sugeria daugiau UV spindulių, todėl šviesiaodžiams saulėje pakanka būti trumpiau nei tamsesnio gymio žmonėms);
• KMI (per didelis svoris neigiamai veikia vitamino D biologinį gyvybingumą).

Patikimiausias būdas nustatyti, ar organizme yra pakankamai vitamino D, yra 25(OH)D kraujo tyrimas.

Prieš atliekant vitamino D tyrimą reikia laikytis visų ikityriminių reikalavimų: 3 dienas iki tyrimo nevartoti vitamino D ir būti nevalgius 4 valandas.

Optimali vitamino D koncentracija kraujyje – 30-40 ng/ml arba 75-250 nmol/l (laboratorijos gali naudoti skirtingus matavimo vienetus).

Kūdikiai ir vitaminas D

Kalbant apie kūdikius, daugumai žindomų ar mišriai maitinamų kūdikių vitamino D trūksta. Naujagimių vitamino D atsargos, jei mama jo turėjo pakankamai, baigiasi apytiksliai po 8 savaičių (neišnešiotų kūdikių - dar greičiau), o su motinos pienu gaunamas tik labai nedidelis jo kiekis (25-78 TV vitamino D (tarptautiniai vienetai) iš litro pieno).

Net ir vasarą kūdikių organizmas vitamino D gali pagaminti nepakankamai: iki 6 mėn. amžiaus kūdikius rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Todėl, siekiant užtikrinti vitamino D poreikius vaiko augimui ir vystymuisi, nuo 2-4 savaitės žindomiems ir mišriai maitinamiems kūdikiams rekomenduojama duoti vitamino D papildomai (pieno mišiniai būna praturtinti vitaminu D).

Vitamino D trūkumas ir perdozavimas

Vitamino D trūkumas ir simptomai

Kai kraujo serume vitamino D yra mažiau kaip 20 ng/ml (50 nmol/l) 25(OH)D, diagnozuojamas vitamino D trūkumas ir skiriami vitamino D papildai.

Tai, kad kūdikiui trūksta vitamino D gali išduoti gausiai prakaituojanti galva, trūkstant vitamino D gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, gali varginti prastesnė savijauta ar nuovargis, tačiau dažniausiai jokių ryškių vitamino D trūkumo požymių nepasireiškia.

Vitamino D perdozavimas ir simptomai

Per didelės vitamino D dozės yra toksiškos, nes organizmas įsisavina per didelį kalcio ir fosforo kiekį, o tai gali pažeisti inkstus, gali pradėti kalkėti kraujagyslės ir minkštieji audiniai.

Perdozavus vitamino D gali pasireikšti tokie simptomai: troškinimas, pablogėjęs apetitas, bendras nuovargis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis, vėmimas, metalo skonis burnoje, kaulų /raumenų skausmai, niežtinti oda.

Todėl, esant įtarimų dėl perdozavimo, būtina kartu su vitamino D tyrimu atlikti bendro kalcio, fosforo ir PTH tyrimą.

Vitamino D dozavimas vartojant maisto papildus

Vitamino D dozė skiriama priklausomai nuo veiksnių visumos: pradinio vitamino D lygio kraujyje, amžiaus, odos pigmentacijos, KMI, galimybės daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį. Vitamino D dozės dydis nurodomos TV – tarptautiniais vienetais (anglų k. – IU – international units).

Kūdikiams ir vaikams, priklausomai nuo veiksnių visumos, paprastai rekomenduojamos profilaktinės 300-600 TV dozės, suaugusiems – 600 TV, nėščioms ir žindančioms – 600-800 TV, senjorams nuo 70 metų amžiaus – 800 TV.

Jei vitamino D lygis yra labai žemas ir yra dėl vitamino D trūkumo kylančių ligų požymių, gali būti skiriamos kur kas didesnės gydomosios vitamino D dozės.