„Vyriški“ ir „moteriški“ darbai: realios šeimų patirtys

Moteris žiūri į kamerą, kol jos vyras plauna indus po pietų Krakenimages.com | Shutterstock.com

Nors nuolat girdime kalbas apie lygias lyčių teises, darbų skirstymas į „vyriškus“ ir „moteriškus“ šeimoje, atrodo, niekur nedingo. Neretai vis dar vyrauja seni stereotipai: jeigu vyras dažniausiai kala vinis ir remontuoja techniką, tai moteris stovi prie viryklės, nes čia, atseit, „ne vyrų darbas“, ir taip kiekvieną dieną kursto židinį.

Kas tai? Įsisenėję stereotipai ar natūralus darbų pasiskirstymas, atsižvelgiant į tai, kuriomis stipriomis pusėmis yra apdovanota kiekviena iš lyčių?

Štai kelios realios šeimų patirtys:

Inga Vaitiejūnienė (Marijampolė)

Mūsų šeimoje niekas vaidmenimis nesiskirsto. Kadangi vaikystėje turėjau pavyzdį, kai tėtis ir virtuvėje, jei reikėjo, „dirbdavo“, gamindavo, ir šluodavo, ir daržus ravėdavo. Žinoma, ir mama prie televizoriaus nesėdėjo. Tiesiog buvo taip, kad kas mato, kad kažkas nepadaryta, tas ir daro. Niekas netingėjo, darbai buvo pasiskirstomi natūraliai. Kokį elgesio gyvenimo modelį iš šeimos išsinešiau, taip ir pati elgiuosi.

Mano draugų, giminaičių šeimose būna ir kitaip. Pavyzdžiui, vyras dirba vien „vyriškus“ darbus, o moteris gamina valgyti, tvarko namus. Ir tai nėra blogai. Kaip sakoma, susitarimo reikalas. Bet aš manau, kad tiek buities, tiek profesiniuose reikaluose ir vyrai, ir moterys gali susitvarkyti vienodai. Nes ne nuo lyties ramybė namuose priklauso, o nuo to, ar galva yra ant pečių ir ar rankos nėra kiauros.

Robertas Normantas (Kretinga)

Nesu linkęs skirstyti darbų į „vyriškus“ ir „moteriškus“, bet, nori to ar ne, taip savaime išeina. Pavyzdžiui, aš nemoku megzti. „Neina“, ir viskas. Ir maisto gaminti nemoku. Todėl šių dalykų ir nedarau, palieku juos žmonai. Atitinkamai, ir ji nedaro to, su kuo geriau susitvarkau aš. Pavyzdžiui, automobilio ji tikrai nesuremontuotų, bulvių maišo iš turgaus neparneštų, nes aš, savaime suprantama, daugiau turiu fizinės jėgos. Taip ir paskirstome: visiškai natūraliai.

Daug kas priklauso ir nuo laisvo laiko. Aš dirbu savaitgaliais, o žmona savaitgaliais laisva. Tad tomis dienomis ji perima daug namų ir lauko darbų. O kai darbo dienomis ji būna darbuose, pasitvarkyti galiu ir aš, rankos nenukrenta.

Kristina Volosevičienė (Alytus)

Laikausi griežtos nuomonės, kad visi esame lygūs, todėl atitinkamai turime dalytis ir pareigas: viskas po lygiai. Taip gyvenu aš, taip ir savo vaikus auklėju. Mano sūnus moka ir gaminti, ir namuose tvarkytis. Ir net pomidorus konservuoja, kai reikia! O štai dukra ir kriauklę atkemša, ir stalčių sutaiso (aišku, dirba tik tuos darbus, kuriems nereikia daug fizinės jėgos).

Aš pati taip pratus gyventi. Ir remontą esu dariusi, kai reikėjo, ir sienas dažiusi. Jei turėčiau vyrą, manau, kad jis be problemų galėtų ir kambarį papuošti, ir skalbinius išlyginti. Žinoma, jei tik jis normalus vyras! Nes ne pagal lyčių stereotipus darbai, mano nuomone, turėtų būti skirstomi, o pagal kiekvieno žmogaus jėgas.

Viktoras Kiniulis (Jurbarkas)

Taip, skirstau darbus pagal lytis. Kaip buvo mano tėvų šeimoje, taip yra ir dabar. Juk vyriškiems darbams reikia daug fizinės jėgos, iš kur trapiai moteriai tiek jos turėti? Gal ji malkas kapos ar benzopjūklą kilnos? Na, ne. Mano manymu, save gerbiantis vyras niekada neleis to daryti moteriai. Aišku, jei matau, kad pats kažko atlikti nemokėsiu, kreipiuosi į atitinkamus meistrus. Man tie „moteriški darbai“ visgi egzistuoja.

Raminta Šilienė (Vilkaviškis)

Manau, kad jei žmogus labai nori, bet kurį darbą gali įveikti. Ir nepriklausomai nuo to, vyras yra ar moteris. Aišku, yra darbų, kurie skirtingoms lytims sekasi nevienodai, bet čia labiau išimtys. Paprastas pavyzdys: motinystę patirti, gimdyti gamtos suteikta moteriai, taigi ir buvimas su vaiku yra dažnesnis, reguliaresnis, nepaisant tėčio prisidėjimo. Bet jei kalbame apie buities darbus, sakyčiau, turėtų būti vienodos teisės ir vienodos pareigos. Juk nuo seno yra žinoma, kad, pavyzdžiui, vyrai – puikūs vyrėjai. Aš leidžiu vyrui reikštis virtuvėje, ir jam tai patinka, nors visuomenė tą gaminimą jau „primestų“ moteriai. Manau, mes, moterys, negalime atimti iš vyrų galimybės reikštis tose srityse, kuriose jie nori. Mano draugų šeimoje vyras neima šluotos į rankas ir dulkių nevalo, nes „bobiškas darbas“ jo orumą žemina. Va čia jau – problema...

Kaip yra jūsų šeimoje? Skirstote darbus į „vyriškus“ ir „moteriškus“?

Daugiau apie vyrų ir moterų stereotipus skaitykite: