Žindymas ir naujas nėštumas: mitai ir dažniausiai užduodami klausimai

FamVeld | Shutterstock.com

Nemažai porų šeimą planuoja taip, kad tarp vaikų būtų nedidelis amžiaus skirtumas.

Kai kurios moterys pastoja neplanuotai, tad neišvengiamai tenka svarstyti, ką daryti – ar nėštumo metu ir toliau žindyti vaikelį, ar vis tik geresnė išeitis – nujunkymas.

Taigi, kokie mitai labiausiai paplitę mūsų visuomenėje ir ką svarbu žinoti apie žindymą įsčiose užsimezgus naujai gyvybei?

Dažniausiai mitai, susiję su žindymu pastojus:

1. žindant dėl spenelių stimuliacijos didėja persileidimo rizika;
2. vyresnėliui žindant, augančiam vaisiui gali nepakakti maisto medžiagų;
3. pastojus ir tebežindant pienas savaime dingsta;
4. jei pykina mamą, pykins ir žindomą kūdikį (tiesa, šiame mite yra šiek tiek tiesos).

Ką svarbu žinoti apie nėštumo planavimą žindant?

Svarbu žinoti, kad kuo sąžiningiau ir dažniau, ypač naktimis, moteris maitina krūtimi, tuo ilgiau, tikėtina, jai neatsinaujins mėnesinės ir ji negalės pastoti. Tai vadinamasis laktacinės amenorėjos metodas, kai žindymas veikia kaip apsauga nuo neplanuoto nėštumo.

Tačiau, kaip rodo reali patirtis, ovuliacija gali įvykti dar iki po gimdymo atsinaujinant mėnesinėms, metodas prasčiau veikia pieną nusitraukinėjant ir kt.: dėl minėtųjų ir kitų priežasčių laktacinė amenorėja nelaikoma patikimu apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo būdu ir žindančios moterys neplanuotai vėl pastoja.

Kai kurioms poroms nutinka atvirkščiai: jei mama tebežinda kūdikį, pastoti taip greitai, kaip planuota, dažnai nepavyksta.

Apskritai planuoti nėštumą dar tebežindant vaikelį – saugu, tik omenyje reikia turėti kelis dalykus:

• išaugs mamos suvartojamų medžiagų ir skysčių poreikis, gali prireikti ir „pastiprinimo“ – įvairių maisto papildų;
• dviejų vaikų žindymas, arba tandeminis žindymas, pareikalaus daug mamos pastangų, fizinių bei emocinių jėgų;
• ypač sunku žindyti gali būti dėl toksikozės, spenelių skausmo, kitų priežasčių, tad geriau nėštumą atidėti iki to laiko, kol vaikas valgys kuo daugiau įprasto maisto.

Ar saugu žindyti naujojo nėštumo metu? 

Vaikeliui žindant dirginami spenelių nerviniai receptoriai, todėl išskiriamas hormonas oksitocinas. Jis taip pat išsiskiria ir gimdymo metu, todėl nėščiosios dažnai nerimauja, ar oksitocinas nesukels gimdos susitraukimų, priešlaikinio gimdymo ir ar netaps persileidimo priežastimi.

Svarbu žinoti, kad pirmąją nėštumo pusę gimdos raumenys hormonui oksitocinui nejautrūs, o vėliau, žindymo metu išsiskiriant nedidelėms šio hormono dozėms, gimdos raumeninės ląstelės pamažu prisitaikys prie oksitocino poveikio. Žindant gimdos raumenų sienelės susitraukinėja labai silpnai ir neigiamo poveikio nėštumui nedaro.

Taigi, nors teorinė galimybė egzistuoja, tačiau žindymo metu išsiskiriančio oksitocino nepakaktų sukelti stiprius gimdos susitraukimus.

Ar žindant gimdoje augančiam vaisiui užteks maisto medžiagų?

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais vaisius – dar labai mažas, todėl jam užtenka nedidelio kiekio maisto medžiagų. Maždaug nuo trečiojo nėštumo trimestro vaisius pradeda sparčiai auginti kūno masę (nuo 200 g ir daugiau kiekvieną savaitę), tad jam reikia ir daugiau maisto medžiagų.

Tačiau tuo pat metu vis dar žindomam mažyliui mamos pieno reikia vis mažiau, nes jis valgo įvairesnį maistą gausesnėmis porcijomis, o mamos pienas pamažu tampa nebe pagrindinis, o tik papildomas maistas kasdieniame racione.

Vis tik tebežindančiai mamai reikia valgyti daugiau, mityba turi būti subalansuota, maistas – įvairus. Svarbu gerti daug skysčių.

Kokių iššūkių dažniausiai pasitaiko pastojus ir tebežindant mažylį?

Spenelių jautrumas. Bene dažniausiai skundžiamasi spenelių jautrumu. Nemalonūs, skausmingi dilgčiojimai dažnai jaučiami vaikeliui vos pradėjus žįsti.

Ką daryti, jei speneliai – itin jautrūs?

• Galite krūtis gerai išmasažuoti, pabandyti šiek tiek pieno nusitraukti rankomis: kai pienas pradeda intensyviau tekėti, įprastai diskomfortas sumažėja: tada jau galite žindyti mažylį.
• Gerai priglauskite kūdikį prie krūties: jis turi apžioti kuo daugiau areolės – rudojo plotelio aplink spenelį. Taip spenelis bus mažiau dirginamas.

Nėščiųjų toksikozė. Rytinis pykinimas nėštumo metu (dar vadinamas toksikoze) – negalavimas, pasireiškiantis net iki 75–80 proc. nėščiųjų. Toksikozei būdingi požymiai: šleikštulys, pykinimas, žiaukčiojimas, vėmimas, blogas skonis burnoje, nemalonūs pojūčiai skrandyje, padidėjęs jautrumas kvapams (blogąja prasme).

Toksikozei užsitęsus ir nemaloniai savijautai nepraeinant mamai gali būti sunku žindyti, be to, dėl ilgalaikio toksikozės poveikio gali sunegaluoti ir žindomas kūdikis. Jei žindyvė – nėščia ir jai pasireiškė toksikozė, kūdikiai neretai gausiau atpila, gali vemti, jiems pasireiškia kiti virškinimo sutrikimai, gali pakisti elgesys ir kt.

Ką daryti pasireiškus toksikozei? Pakoreguoti mitybą, pavyzdžiui, valgyti dažnai ir mažomis porcijomis. Jei išvemiate viską, ką suvalgote ir išgeriate, būtinai konsultuokitės su gydytoju.

Ar nėštumo metu pakis pieno skonis ir konsistencija?

Maždaug nėštumo viduryje organizme prasidės pokyčiai, kai pamažu pieno sudėtis pakis ir taps artimesnė priešpienio – pirmojo naujagimio maisto – sudėčiai. Šiems pokyčiams prasidėjus rekomenduojama ir toliau žindyti vyresnėlį, tik svarbu žinoti, kad pieno skonis gali pakisti, todėl vaikelis gali pats atsisakyti krūties. Tačiau kai kurie vaikai skonio pokyčių nepastebi ar juos ignoruoja ir toliau sėkmingai žinda iki pat gimdymo momento bei jau gimus sesutei ar broliukui.

Ką svarbu žinoti apie naujagimio ir vyresnėlio žindymą?

Naujagimiui gimus jau teks žindyti du mažylius. Tai vadinama tandeminiu žindymu. Svarbu žinoti, kad pirmiausia reikia žindyti naujagimį, po to – vyresnėlį.

Kiekviena mama susidėlioja jai patogų tvarkaraštį: abu vaikus maitina paeiliui arba vieną vienu metu, kitą – kitu. Pirmosios tandeminio žindymo dienos ar net savaitės bus labai sudėtingos, tad tam reikia nusiteikti psichologiškai.

žindymas ir nėštumas, žindymo mitai, dviejų vaikų žindymas