Žmogaus papilomos viruso infekcijos (ŽPV) vakcina (HPV1, HPV2) (50)

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra lėtinė, dažniausiai nepasireiškianti jokiais simptomais, tačiau, veikiant rizikos veiksniams, galinti sukelti įvairius pažeidimus ir susirgimus.

ŽPV infekcija ypač pavojinga moterims, nes ji siejama su gimdos kaklelio vėžio išsivystymu.

ŽPV infekcija dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu ir ji yra labai plačiai paplitusi. Manoma, kad net keturi iš penkių lytinius santykius turinčių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia.

Nustatyta daugiau kaip 100 ŽPV tipų iš kurių bent 13 (tikėtina, kad ateityje jų bus nustatyta daugiau) turi onkogeninių savybių, t.y. sąlygojančių vėžį. Siekiant apsisaugoti nuo pavojingiausių ŽPV tipų rekomenduojama skiepytis.

Kada skiepijama vakcina?

Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių vakcina nuo ŽPV rekomenduojama skiepyti mergaites nuo 11 metų. Antra vakcinos dozė skiepijama ne anksčiau, nei po 6 mėnesių ir ne vėliau, nei po 12–15 mėnesių po pirmosios dozės.

Nemokamai skiepijamos mergaitės, gimusios po 2004 m. rugsėjo 1 d.

Jeigu mergaitė nebuvo paskiepyta ankstyvoje paauglystėje, ji gali pasiskiepyti vėliau, net ir būdama brandaus amžiaus moterimi, tačiau, manoma, atsparumas bus silpnesnis.

Jeigu skiepijama vyresniame nei 15 metų amžiuje, pakankamam imunitetui susidaryti reikalingos ne dvi, bet trys vakcinos dozės. Tuomet antrąją dozę rekomenduojama įskiepyti po 1–2 mėnesių, o trečiąją – po 6 mėnesių po pirmosios dozės.

Nė vienos iš šiuo metu rinkoje esančių vakcinų suteikiamos apsaugos trukmė nėra pilnai nustatyta, t.y. nėra aišku po kelerių (keliasdešimties) metų bus reikalinga revakcinacija (ir ar jos reikės).

Vakcinų nuo ŽPV infekcijos sudėtis

Šiuo metu pasaulyje naudojamos trys vakcinos nuo ŽPV infekcijos: „Cervarix“, „Silgard“ ir „Gardasil9“. Lietuvoje dažniausiai naudojamos „Silgard“ ir „Cervarix“, tačiau kai kuriose privačiose klinikose, laboratorijose galima pasiskiepyti ir „Gardasil9“ vakcina.

Šie vaistiniai preparatai apsaugo nuo skirtingų ŽPV tipų, tačiau jie visi efektyviai apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukeliančių ŽPV viruso 16 ir 18 tipų.

Manoma, kad yra ir daugiau onkogeniškų ŽPV viruso tipų, pavyzdžiui, 31 ir 45 (nuo jų apsaugo „Gardasil9“ vakcina).

Kai kurie kiti ŽPV viruso tipai siejami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, genitalinėmis karpomis (ŽPV 6 ir 11 tipai).

0,5 ml preparato „Cervarix“ dozėje yra ŽPV L1 baltymo*: 16 ir 18 tipo.

• *L1 baltymas yra į virusą panašios dalelės, išgautos iš vabzdžių ląstelių, rekombinantinės DNR technologijos būdu. Adsorbuotas ant hidratuoto aliuminio hidroksido.
• Pagalbinės medžiagos: adjuvantas (AS04), natrio chloridas, natrio–divandenilio fosfatas dihidratas, injekcinis vanduo.

0,5 ml preparato „Silgard“ dozėje yra ŽPV L1 baltymo*: 6, 11, 16, 18 tipo.

• *L1 baltymas yra į virusą panašios dalelės, išgautos iš mielių ląstelių rekombinantinės DNR technologijos būdu. Adsorbuotas ant amorfinio aliuminio hidroksifosfato sulfato.
• Pagalbinės medžiagos: adjuvantas (amorfinio aliuminio hidroksifosfato sulfatas), natrio chloridas, L–histidinas, polisorbatas 80, natrio boratas, injekcinis vanduo.

0,5 ml preparato „Gardasil9“ dozėje yra ŽPV L1 baltymo*: 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 tipo.

• *L1 baltymas yra į virusus panašios dalelės, pagamintos mielių ląstelėse rekombinantinės DNR technologijos būdu. Adsorbuotas ant amorfinio aliuminio hidroksifosfato sulfato.
• Pagalbinės medžiagos: adjuvantas (amorfinio aliuminio hidroksifosfato sulfatas), natrio chloridas, L–histidinas, polisorbatas 80, natrio boratas, injekcinis vanduo.

Kada nerekomenduojama skiepyti arba rekomenduojama atidėti skiepijimą ŽPV vakcina?

• Skiepijimą reikėtų atidėti iki gydymo pabaigos, jeigu mergaitė ar moteris stipriai karščiuoja, serga ūmine liga. Esant nedideliam karščiavimui, pavyzdžiui, truputį peršalus skiepyti galima.
• Reikėtų įvertinti skiepijimo naudą, jeigu pacientės imuninė sistema yra nusilpusi, pavyzdžiui, dėl genetinio defekto, ŽIV infekcijos arba imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimo.
• Skiepyti ŽPV vakcina reikia atsargiai ir įvertinti skiepijimo naudą, jeigu pacientei yra nustatyta trombocitopenija (trombocitų skaičiaus sumažėjimas) ar kiti kraujavimo sutrikimai (būtinai informuokite gydytoją apie greitai, lyg „iš niekur“ atsirandančias mėlynes, blogai gyjančias žaizdas, kraujavimą iš nosies ir pan.)
• Skiepyti negalima, jeigu pacientė yra alergiška bet kuriai vaistiniame preparate esančiai veikliajai arba pagalbinei medžiagai.

Skiepijant šia, kaip ir bet kuria kita vakcina, gydytojas turi būti pasirengęs suvaldyti ypač retą ir pavojingą anafilaksinę reakciją.

Kaip skiepijama ŽPV vakcina?

Visos šiuo metu rinkoje esančios ŽPV vakcinos turi būti laikomos šaldytuve (2°C–8°C), originaliose pakuotėse, apsaugančiose nuo žalingo saulės spindulių poveikio.

Vakcinos yra 0,5 ml užpildytuose švirkštuose su prijungta arba su atskira adata. Jos yra beveik bespalvės, skaidrios, jose gali būti smulkių, balkšvų nuosėdų. Sukračius skystis tampa baltu, drumstu.

Visas ŽPV vakcinas prieš naudojimą reikia gerai sukratyti, apžiūrėjus įsitikinti ar nėra neįprastų spalvos, konsistencijos pokyčių ir tik tuomet suleisti į raumenis. Dažniausiai skiepijama į žasto deltinį raumenį.

ŽPV vakcinų jokiu būdu negalima švirkšti į ar po oda arba į kraujagyslę.

Kokios reakcijos tikėtis po skiepo?

Skiepijant ŽPV vakcinomis gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, kurie dažniausiai yra nepavojingi.

Dažniausi šalutiniai poveikiai (gali pasireikšti dažniau nei po 1 iš 10 vakcinos dozių) yra skausmas, paraudimas, patinimas, nemalonus pojūtis dūrio vietoje. Tai pat labai dažnai pasireiškia galvos skausmas. Skiepijant „Cervarix“ pastebimas ir raumenų skausmas, silpnumas.

Dažnai (gali pasireikšti rečiau nei po 1 iš 10 vakcinos dozių, bet dažniau nei po 1 iš 100 dozių) pasireiškia karščiavimas, pykinimas ir kiti virškinimo trakto sutrikimai. Injekcijos vietą niežti, atsiranda kraujosrūva. Skiepijant „Cervarix“ gali skaudėti sąnarius.

Psichogeninis atsakas

Kadangi ŽPV vakcinomis dažniausiai skiepijami paaugliai, reikėtų žinoti apie paaugliams būdingą vadinamąjį psichogeninį atsaką į adatos dūrį. Jis dažniausiai pasireiškia nualpimu, o atsigaunant pacientas gali jausti įvairius, trumpalaikius neurologinius negalavimus. Pavyzdžiui, gali pasireikšti trumpalaikis regėjimo sutrikimas, parestezija (nesamų dirgiklių jutimas, kuomet juntamas galūnių tirpimas, dilgčiojimas, niežulys ir pan.), galūnių traukuliai, trūkčiojimas.

Kartais psichogeninis atsakas pasireiškia ne iš karto, todėl po injekcijos rekomenduojama 15 min. palaukti, ramiai pasėdėti.

Išsamią informaciją apie vaistus ir jų šalutinius poveikius rasite VVKT informacinėje duomenų bazėje.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Kuri ŽPV vakcina geresnė?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis efektyviai imunizacijai vienodai tinka trys šiuo metu naudojami vaistiniai preparatai, t.y. „Silgard“, „Cervarix“ ir „Gardasil9“ vakcinos. Nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vieną iš šių vakcinų paskelbti geresne.

Vakciną sveikatos apsaugos specialistams reikėtų pasirinkti, įvertinus skirtingų ŽPV tipų ir jų sukeliamų ligų paplitimą konkrečiame regione, vakcinų prieinamumą konkrečiu laikotarpiu ir atlikus kaštų efektyvumo analizę.

PSO teigimu, jeigu nėra žinoma, koks ankstesnės dozės vaistinis preparatas buvo naudotas arba jis nėra prieinamas, skiepijimą galima pabaigti naudojant bet kurią kitą ŽPV vakciną.

Skiepyti ar neskiepyti ŽPV vakcina?

Skiepijimas yra asmeninis kiekvieno žmogaus arba vaiko tėvų pasirinkimas.

Priimant sprendimą dėl skiepijimo ŽPV vakcina reikėtų suprasti, kad ji nesuteikia absoliučios apsaugos nuo gimdos kaklelio vėžio ar kitų susirgimų.

ŽPV vakcinos apsaugo tik nuo tam tikrų ŽPV viruso tipų, kurių onkogeniškumas buvo nustatytas, tačiau, manoma, kad ateityje bus nustatyta daugiau sveikatai pavojingų ŽPV viruso tipų.

Tačiau tai nereiškia, kad vakcinos nėra veiksmingos ar reikalingos. Visos šiuo metu rinkoje esančios vakcinos saugo nuo dviejų pačių pavojingiausių ŽPV tipų: 16 ir 18.

Užsikrėtimas ŽPV gali sąlygoti ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius. Daugumai moterų nežymūs ikivėžiniai pokyčiai išnyksta savaime per 3 metus, tik 15–25% moterų nežymūs pokyčiai virsta žymiais. Užsikrėtus ŽPV tipais 16 ir 18 žymūs gimdos kaklelio pokyčiai atsiranda labai sparčiai, beveik iškart. Žymūs ikivėžiniai pokyčiai savaime išnyksta retai, juos būtina gydyti, siekiant apsisaugoti nuo vėžio.

Nepriklausomai nuo to, ar moteris buvo paskiepyta, svarbu laikytis sveikos gyvensenos taisyklių, naudoti prevencines ir apsisaugojimo priemones, būtinai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programoje.

Įrodyta, kad riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidina:

• Didelis lytinių partnerių skaičius;
• Nesaugūs lytiniai santykiai, užsikrėtimas lytiniu keliu plintančiomis ligomis;
• Ankstyvi (iki 20 metų) lytiniai santykiai;
• Daug gimdymų;
• Rūkymas;
• Alkoholio vartojimas;
• Prasta, nepilnavertė mityba;
• Nesveiko gyvenimo būdo, streso, įgimtų ar įgytų ligų sąlygotas imuniteto nusilpimas.

Gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programa

Visos moterys turi būti supažindintos su gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programa.

Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Jos turėtų kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Tikrintis reikia nepriklausomai nuo to, ar moteris buvo paskiepyta nuo ŽPV.

Šiuos patikrinimus atlieka gydytojai ginekologai ir jie yra nemokami. Pastebėjus ikivėžinius pakitimus arba ankstyvos stadijos vėžį ir laiku pradėjus gydymą, prognozės yra labai optimistinės.