Kaip padėti kūdikiui, kai jam pučia pilvuką? (5)

Reklaminis partnerio turinys
Kūdikis verkia dėl pilvo pūtimo Leo_nik | Shutterstock.com

Pilvuką daugiau ar mažiau pūsti gali praktiškai visiems kūdikiams, tačiau pasitaiko ir tokių laimingųjų, kurie nejaučia jokio diskomforto.

Vieni vaikai skausmą ir diskomfortą iškenčia lengviau nei kiti, t. y. jiems būdingas aukštesnis skausmo slenkstis, o jautresni kūdikiai gali tapti neramūs ir nenumaldomai verkti ir dėl nedidelio pilvo maudimo.

Be to, kai kurie vaikai gali būti nervingesni ir dažniau patirti psichogeninės kilmės pilvo pūtimo priepuolių.

Kas sukelia pilvuko pūtimą?

Manoma, kad kūdikių pilvo pūtimą sukelia keletas priežasčių: per gausus oro nurijimas, virškinimo sistemos nebrandumas, nepakankamas virškinimo fermentų funkcionavimas, per silpna skrandžio ir žarnyno sienelių peristaltika, jautri nervų sistema ir pan. Žarnyno dujų perteklius susidaro trim pagrindiniais keliais – į virškinimo sistemą patenkant per daug dujų, virškinimo sistemoje pagausėjant dujų gamybai ir sutrinkant normaliam dujų pasišalinimui iš žarnyno. Vienu metu gali veikti keletas priežasčių, tuomet pilvelis išsipūsti gali itin skausmingai.

Kokio amžiaus vaikams dažniausiai pučia pilvą?

Pilvą pučia ne tik kūdikiams, bet ir mažiems vaikams, ypač iki 2–3 metų amžiaus. Kuo vyresnis vaikas, tuo jo pilvo pūtimo priežastys panašesnės į suaugusiųjų meteorizmo priežastis. Didesniems vaikams pilvą pūsti gali ir dėl žarnyno ligų, ir dėl disbakteriozės, ir dėl tam tikro suvalgomo maisto, ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui – itin didelio streso.

Kaip atskirti, kad kūdikiui pučia pilvuką?

Pilvo pūtimo požymiai gali būti nenumaldomas verkimas ir neramumas bei irzlumas, kojyčių traukimas prie pilvelio, įsitempimas, pilvuko kietumas ir išsipūtimas, raugėjimas po valgio, kumštukų spaudimas. Tokį mažylį nuraminti sunku – jis tampa ramesnis tik tuomet, kai iš žarnyno pasišalina žarnyno sieneles skausmingai tempiantis dujų perteklius.

Kaip padėti, kad pilvuką kūdikiui pūstų rečiau?

Yra keletas būdų, kurie padeda išvengti itin skausmingų ir visus ant „kojų sukeliančių“ pilvo pūtimo epizodų.

  • Prieš maitinimą kūdikį naudinga paguldyti ant pilvuko. Tokia poza padeda pasišalinti dujų pertekliui, stiprina raumenis, padeda pažvelgti į pasaulį „kitu kampu“, spartina kūdikio raidą.
  • Labai svarbi ir teisinga maitinimo technika. Kūdikis turėtų žįsti, o ne čiulpti ir teisingai apžioti krūtinės rudąjį laukelį arba žinduko pagrindą. Čiulpiant labai didėja aerofagijos (oro nurijimo) tikimybė – tuo pačiu didėja ir pilvo pūtimo Maitinantis žmogus turėtų stengtis dėmesingai maitinti vaiką ir neužsiimti pašalinėmis veiklomis, pavyzdžiui, nekalbėti telefonu.
  • Žindomi ir iš buteliuko maitinami vaikeliai turi būti maitinami nei per retai, nei per dažnai. Per retai maitinami kūdikiai labai išalksta ir skubėdami pasisotinti nuryja daug papildomo oro. Permaitintų vaikelių žarnyne taip pat susidaro dujų perteklius, tad reikėtų laikytis tinkamo mitybos režimo.
  • Kūdikiui gali netikti pieno mišinys, kuriuo jis maitinamas. Jam gali pasireikšti dažnesnis atpylimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, raugėjimas, pilvo pūtimas ir skausmas. Be to, jis gali tapti neramus, irzlus, dažniau verkti. Kai kuriems tėvams tenka rimtai „paprakaituoti“, kol atrandamas tinkamas pieno mišinys. Dabar jų pasirinkimas itin didelis, todėl, tikėtina, tinkamą mišinį galiausiai pavyks atrasti kiekvienai šeimai.
  • Po maitinimo kūdikį reikia panešioti vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Tokiu būdu iš viršutinės virškinimo trakto dalies pasišalina didžioji dalis nuryto oro. Jei šis oras nepasišalina, jis keliauja toliau žarnynu ir gali sukelti skausmingą lygiųjų raumenų įtempimą.
  • Pilvo pūtimo sukeliamą skausmą veiksmingai mažina šilumos terapija. Galima tiesiog priglausti šiltą delną prie kūdikio pilvo ar pasimėgauti oda prie odos kontaktu. Taip pat galima šiek tiek pašildyti vystyklą arba specialią vyšnių kauliukų, linų sėmenų arba grikių pripildytą pagalvėlę. Atsargiai: tokios pagalvėlės negali būti per karštos ir jos gali būti dedamos tik ant rūbelių, jokiais būdais ne ant nuogos odos.
  • Gali būti naudingas švelnus pilvelio sienos masažas. Rankos turi būti šiltos ir švelnios – ant jų negali būti papuošalų ar žiedų. Geriau, kai nagai trumpi. Masažas atliekamas sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę, atkartojant link kojų krypstančius žarnyno judesius. Pilvo sienelė spaudžiama tik labai švelniai. Geriausia, kai masažo atlikimo techniką parodo vaikelio gydytojas arba kvalifikuotas kūdikių kineziterpeutas / masažuotojas. Tokį masažą galima atlikti tik tuomet, jei mažylis leidžia tai daryti ir jam tai patinka.
  • Kai kada naudingos specialios mankštelės. Tai „dviratuko mynimas“, keliukų lenkimas prie pilvelio, „lėktuvėlio“ skraidinimas, kai kūdikis paguldomas pilveliu ant šilto delno ir labai švelniai supamas. Tokias mankšteles taip pat galima atlikti tik tuomet, jei mažylis leidžia tai daryti ir jam tai patinka.
  • Sumažinti pilvo pūtimo sukeliamus nepatogumus gali ir specialiai tam skirti vaistiniai preparatai. Espumisan L 40 mg/ml geriamieji lašai (emulsija) – vaistas, priklausantis vadinamųjų virškinimo traktą veikiančių medžiagų grupei. Jo veiklioji medžiaga simetikonas keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinimo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta. Atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos pro žarnų sieneles ir, prasidėjus žarnų peristaltikai, pašalinamos. Espumisan L 40 mg/ml geriamieji lašai (emulsija) vartojami simptominiam ligų, kurių metu virškinimo trakte kaupiasi dujos (meteorizmas), būna pilvo pūtimas, pilnumo pojūtis, gydymui.

*Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    Viotaaa prieš 1 mėn.

    Mamytes gal kazkam taip buve..Mums greitai bus 5menesiai,bet mane neramina tai,kad sunelis zisdamas pyksta ismeta kruti vel pasiema ir vis bezda..
    Kartais pagalvoju gal as pieno neturiu,nes jis nepavalgo 30min jis max 5min ir viskas.. Svoris auga gerai 500g kas menesi

  2. aspiring
    aspiring prieš 1 mėn.

    Turbūt n šaltinių skaitėte apie tai, jog reikia gulėti ant pilvuko, laikyti tigriuko poza, dviračiu minti kojytes, masažuoti pilvuką, šildyti pilvuką pagalvėle, būtina 2-3k atrūginti, persižiūrėti mitybą, jei maitinama motinos pienu, na ir galiausia vartoti papildus: simetikoną, gerųjų bakterijų ir/ar laktozės fermentų (Colief)...

    Mes turime, turbūt, tokių pačių problemų, tik esam jaunesni - 6.5 sav. Ir niekas iš esmės mūsų situacijos nepakeičia. Jokie lašai, pozos ar pagalvės. Kolkas pilvelį suminkštino tai, jog pradėjau valgyti tik kelis ingridientus, kelis produktus (maitinu mp). Tačiau niekur nedingo stenėjimas, verkimai/rėkimai iš skausmo, sunkus pasituštinimas/dujų pašalinimas, prastas miegas (sunku užmigdyt ir išmiegoti, nubunda iš diskomforto). Taip pat būna epizodų, kai ima ir spjauna krūtį, ir vėl ima, ir vėl spjauna, ir galiausiai pradeda rėkt. O kartais net neaišku, kodėl rėkia. Suprantame, kad pilvas, nes kūdikis nepasirodė išrankus temperatūrai ar fiziniam patogumui (nesuerzina susilamdęs rūbelis, jo klostė ar pan.) Taip įpratom, kad visada pilvas, jog buvo kartas ar du, jog rėkė išalkęs (mūsiškis irgi maitinasi trumpai, bet svorį augina pakankamai), o raminom galvodami, jog pilvelį skauda... Kai galėjom greitai nuraminti maistu, užtrukom kelias rėkimo minutes suprasti. Taip pat ilgai nemiegojus, per 5 ar net 8 val. vos keli numigimai po pusvalandį (blogiausiomis dienomis), kūdikis tiesiog gali būti pervargęs ir verkti/rėkti dėl to. Galiausiai, jei nenori būt atrūginamas, rėkia ir ryja daugiau oro - pasidaro užburtas ratas. Ir ant pilvo neišguli nerėkęs dažniausiai iki mėlynumo... Bet vis gi, lyg ir gerėja kažkiek, lengvėja, rėkimo mažiau. Todėl turbūt išlauksime. Tą irgi daug kur rašo. Laukėm pirmo mėnesio galo, dabar laukiam antro ir galbūt sulauksime trečio mėnesio galo. Tokia mūsų vykstanti situacija. Labai įdomu kaip jums sekėsi pirmus mėnesius ir dabar.

    Beje angliškuose šaltiniuose daugelį "simptomų" priskiria diegliukam, įskaitant sumaištį prie krūties. Ir visai nebūtina, kad rėkimas būtų tam tikrom tom pačiom valandomis būtinai vakare ir būtinai nenuraminamas.

  3. Ledince
    Ledince prieš 1 mėn.

    aspiring parašė:
    Turbūt n šaltinių skaitėte apie tai, jog reikia gulėti ant pilvuko, laikyti tigriuko poza, dviračiu minti kojytes, masažuoti pilvuką, šildyti pilvuką pagalvėle, būt…

    Sveiki, kaip jums sekasi? Gal yra koks pagerejimas?

    Musu situacija identiska, siuo metu 6 sav.

  4. aspiring
    aspiring prieš 1 mėn.

    Sekmadienį 10 savaičių. Nepasitenkinimą viskuo ir rėkimą tarp miegų pakeitė ramus būdravimas. Net gi savo gultuke ramiai pabūna. Tačiau turim reikalų migdyt ir miegoti. Žiovauja, akytes trina, bet suvystytas ir čiučiuojamas rankose rangosi, spardosi, rėkia ir aimanuoja. Taigi migdom per "negaliu". Miega dienom trumpai, po 20-30 min. Laukas neveikia, vonelės irgi. Pilvas stebėtinai lengvesnis, atrodo lyg jau ir būtų rimtai apsitvarkęs, tačiau kaip rangėsi taip rangosi toliau ir prastai miega. Jau nesugalvoju, kas blogai galėtų būti. Dar anksčiau buvom pas neurologą. Vaikų gydytoja sako, kad toks vaikas. Man sunku patikėti, nes visoks jis yra, priklauso tik nuo negalavimų, kurie tikim, kad praeis. Taigi migdau visą dieną ir pusę nakties. Ant rankų. Naktį buvo pradėjęs miegoti ilgiau - 4 val. (žinau kiti kūdikiai išmiega žymiai ilgiau, nors literatūroj rašo, kad visą naktį kūdikiams yra 4-5 val., su tuo ir lyginaus, ir džiaugiaus, kažkas normalaus). Bet jau savaitę naktį nebeišmiega ilgiau nei 3 val., dažniausiai 2 val. intervalais. Na, bet geriau nei dieną... Ant krūties neberėkia kaip anksčiau. Buvau išsikvietus žindymo specialistę. Labai nieko nepasakė tokio, išsibandėm maitinimo pozicijas, nes buvo kur tobulėt. Dabar maitinu pasiguldžius ant pilvo (ta keista pozicija iš knygų, bet pati natūraliausia, nes vos gimęs vaikas yra pejėgus šliaužti pilvuku aukštyn ir susirasti krūtį. Maniškis, tokiu būdu padėtas prie krūties, jos neranda. Pagauna savo rankytę ar betką, kas pasitaiko). Tokioj pozicijoj jis paguli ant pilvuko, ko mes nelabai darėm iki šiol, išsibezda ir atrūgsta. Atrodo viskas viename. Tačiau jis man ir caksi, ir oro prisiryja, tai riaugioja kaip begemotas. Na nežinau, ar labai efektyvu. Ilgiau pagulėjęs ima skųstis, bet ant krūties neberėkia. Ilgiau pavalgo, o kartais ir užmiega. Kaip jums sekasi?

  5. Ledince
    Ledince prieš 3 sav.

    aspiring parašė:
    Sekmadienį 10 savaičių. Nepasitenkinimą viskuo ir rėkimą tarp miegų pakeitė ramus būdravimas. Net gi savo gultuke ramiai pabūna. Tačiau turim reikalų migdyt ir mieg…

    Smagu girdėti, kad bent kažkoks pagerėjimas jaučiasi! Mums dabar 8 savaitės, tai panašu įžengėme į tą piktumų laikotarpį, nes irzli, valgydama verkia, caksi, prisigaudo oro ir t.t. Beje buvome pas gastroenterologą, deja jis nieko nepadėjo, viską įvertinęs pasakė, kad viskas normalu, gal jai tiesiog ryškesni diegliukų epizodai nei kitiems vaikams. Mūsų atveju tai galėtų būti įtakota priešlaikinio gimdymo (gimė 5 sav. anksčiau). Pilvą vis dar raižo, bet gal mažiau nei anksčiau, o gal jau pripratome... Aišku, labiausiai tai tas miegas trukdo visiems gyventi - ant nugaros sunkiai miega, nebent įmigus paguldai tai kokį pusvalandį gali pamiegoti, o po to prededa stenėti, ražytis ir t.t. Geriausiai miega ant mano arba tėčio krūtinės, tai taip ir migdom... Mąstau, ar nebus jai ir "silent reflux", nes kartais žiaugčioja, lyg kažkuom springtų, čepsi, su vyru spėjam, kad gali rūgštys kilti, o tai paaiškintų negalėjimą miegoti ant nugaros, irzlumą valgant ir t.t. Deja, kadangi neatpylinėja fontanais ir priauginėja svorio tai daktarai tokiu atveju nieko nepadeda ir liepia išlaukti.

    Tikiuosi, bent jau ramaus būdravimo periodas ir pas mus ateis