Kaip suprasti kūdikį?

Vaikučiai pradeda guguoti sulaukę poros mėnesių, tačiau aiškesni žodžiai ir pirmieji trumpi sakinukai pasipila tik po metų ar dvejų. Kalbėti dar negebantys kūdikiai savo poreikius ir problemas išreiškia kitaip - veido mimikomis, verksmu ir kūno kalba. Kaip atpažinti šiuos ženklus ir suprasti kūdikį?

Veido mimikos

Akių kontaktas. Mažyliai gan anksti pradeda palaikyti akių kontaktą, rodantį susidomėjimą, norą bendrauti. Lygiai taip pat vaikučiai sugeba nusukti žvilgsnį, parodydami, kad jiems reikia trupučio ramybės. Tėvai daro klaidą siekdami vėl atkreipti kūdikio dėmesį, pakreipdami jo galvytę ar patys vėl ieškodami akių kontakto. Kūdikio nervinė sistema dar tik formuojasi, tad mažylis greitai pavargsta nuo įspūdžių, naujų garsų ir vaizdų, jis gali suirzti ir pradėti verkti. Kūdikiui nusisukus suteikite jam kelias akimirkas ramybės, nebekalbėkite, išjunkite muziką ar televizorių, šiek tiek pailsėjęs vaikas tikrai atsisuks ir pats gaudys jūsų žvilgsnį.

Šypsena. Vos 6-8 savaičių mažyliai jau pradeda šypsena rodyti pasitenkinimą. Pirmosios kūdikio šypsenos dažniausiai yra fizinio komforto atspindys - mažylis šypsosi sočiai pavalgęs, beužmiegantis jaukioje lovelėje, įsuptas į šiltą rankšluostį po maudynių. Netrukus vaikas pradeda šypsotis ir parodydamas emocinį prieraišumą - pamatęs tėvus, išgirdęs jų balsą, priglaustas prie mamos krūtinės. Pamatę vaiko šypseną reaguokite pozityviai, taip pat šypsokitės, juokitės, ramiu balsu sakykite gražius žodžius. Vaikutis šypseną susies su labai maloniais dalykais ir šypsosis parodydamas, kad jam gera ir ramu. Kaip ir mes visi.

Kartojimas. 3-6 mėnesių amžiaus vaikučiai tampa tikrais mūsų veidrodžiais. Jie įdėmiai stebi tėvų veido mimikas ir jas atkartoja. Svarbu suprasti, kad tai vyksta tiek žaidimo metu, tiek ir kasdieninėse situacijose. Mes rodome įvairias grimasas, vaipomės, o kūdikis viską atkartoja. Tai mums sukelia puikių emocijų, imame juoktis, kūdikis daro tą patį. Kita vertus, pastebima, kad kūdikiai jais besirūpinančių suaugusiųjų veidus stebi nuolat, ne tik bendravimo, žaidimo metu. Jeigu mama įsitempusi, nuliūdusi, išsigandusi ar supykusi, tai kūdikis netrukus perims ne tik šias veido mimikas, bet ir emocijas. Būdami su vaikučiu stenkitės elgtis ramiai, suirzusi pakvėpuokite, nusišypsokite, švelniai paglostykite mažylį, jį tyliai pakalbinkite, nuraminkite.

Verksmas

Verksmas išalkus. Įprastai kūdikiai nubunda išalkę, pasigirsta trumpas, vos sekundę trunkantis, gan žemas riktelėjimas, kuris netrukus perauga į verskmą. Išgirdę šį verksmą, kurį, matyt, teisingiau vadinti šūksniu, paskubėkite pamaitinti vaikučio!

Verksmas skaudant ar esant nepatogioje padėtyje. Skausmo kamuojamas vaikas ima verkti staiga, šis verkimas ilgesnis, vientisas (garsas nekinta iš aukštesnio į žemesnį ir atvirkščiai), primenantis rėkimą. Skausmą rodantį verksmą dažniausiai lydi ir kita kūno kalba, pavyzdžiui, ausyčių trynimas, nugarytės rietimas, sugniaužti kumšteliai. Kūdikiui pravirkus labai gerai jį apžiūrėkite - galbūt susisuko ir spaudžia šliaužtinukai, gal vystyklas šlapias, gal vaikas iššutęs, jam karšta arba šalta. Taip pat stebėkite kitą kūno kalbą ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, apsilankykite pas gydytoją.

Verksmas pavargus. Pavargę ar susierzinę mokame nusiraminti pasikalbėję su artimaisiais, išgėrę puodelį arbatos ar tiesiog minutėlei prisėdę. Mūsų mažyliai to dar nesugeba, tad nuvargę ar suirzę, gavę pernelyg daug stimuliacijos jie pravirksta. Nuovargio verksmas ilgas, kintantis, tai pritylantis, tai vėl garsus, tai žemas, tai aukštas. Išgirdę tokį verkimą pasirūpinkite, kad aplinkoje būtų kuo mažiau pašalinių garsų ir šviesų, nutraukite žaidimus, ramiai pasūpuokite kūdikį, jį švelniai paglostykite, padainuokite lopšinę ir paguldykite miegoti.

Kūno kalba

Nugaros išrietimas. Praėjus kelioms savaitėms po gimimo kūdikiai pradeda riesti nugarytę, parodydami nepasitenkinimą, nepatogumą. Jie dažnai išsiriečia, kuomet jau yra sotūs, nori pasitraukti nuo krūties. Taip pat, jeigu jiems nepatinka patalai, šiurkštus pledas, šaltas drabužis. Nugaros išrietimas, kurį lydi verksmas, dažnai signalizuoja apie refliuksą. Pastebėję, kad kūdikis riečia nugarytę ir yra irzlus padėkite jam pakeisti pozą, įsitikinkite, kad jam patogu, kad nekamuoja refliuksas.
Tiesa, jeigu vaikutis jau vyresnis, sukaukęs 4-5 mėnesių, tai išsirietusi nugarytė - geras ženklas, vadinasi, vaikelis bando apsisukti.

Akių/ ausų trynimas. Pavargę pradedame pirštais ar kumščiais trinti akis. Kūdikiai - lygiai taip pat. Pavargę ar susijaudinę kūdikiai pradeda trintis akis, švelniai tampo sau už ausyčių. Pastebėję tokį vaiko elgesį jį nuraminkite ir paguldykite pogulio, jeigu tai kartojasi dažnai, tai peržvelkite kūdikio miegojimo režimą, galbūt mažyliui trūksta miego.
Jeigu kūdikis labai neramus, dažnai liečia ausis, jas trina, o taip pat daug verkia, tai galima įtarti skausmingą ir, deja, kūdikiams gan dažnai pasitaikantį ausyčių uždegimą.

Ieškojimo refleksas. Vos gimę mažyliai jau turi daug jiems gyvybiškai svarbių refleksų. Ieškojimo refleksu vadinamas galvytės pasukimas ir prasižiojimas palietus kūdikio žanduką. Šis refleksas išnyksta praėjus kelioms savaitėms po gimimo, tačiau vaikai įpranta pasukti galvytę atėjus žindymo metui, išalkus. Pastebėję, kad vaikelis suka galvytę galite įtarti, kad jis alkanas, tad pasiūlykite krūtį ar buteliuką.

Moro refleksas. Šis rekleksas dar vadinamas išgąsčio refleksu, jį provokuoja staigūs, nepažįstami garsai, ryški šviesa. Išgąsdintas kūdikis išskečia rankas, pirštus, kojas, išriečia nugarą. Paskui susiriečia, sugniaužia delniukus, suspaudžia pėdas, suriečia kelius, kaip embrionas, ima verkti. Dažniausiai šis refleksas išnyksta sulaukus 3-6 mėnesių. Pastebėję šį refleksą nuraminkite kūdikį, jį švelniai pasūpuokite, pakalbinkite, o taip pat pasirūpinkite saugia mažylio aplinka, pašalinkite trankius garsus, ryškias šviesas.