Ar taros grąžinimas taip pat ugdo finansinį raštingumą?

2016-aisiais Lietuvoje startavusi vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – viena sėkmingiausių Senajame žemyne. Iš viso į taromatus grąžinama per 92 proc. tuščios taros. Labai dažnai už butelių ir skardinių rinkimą ir gabenimą į taromatus šeimose atsakingi vaikai ir paaugliai.

Juos įtraukti į atliekų rūšiavimą bei į butelių bei skardinių perdirbimą verta ne tik dėl tvarumo ir ekologijos, bet ir ugdant finansinį raštingumą.

Atminkite: paprastai kuo anksčiau ir intensyviau vaikai įtraukiami į procesą, tuo labiau jie susidomi. Tai gali įkvėpti sėkmingai karjerai: galbūt auginate būsimąjį aplinkos taršos mažinimo revoliucionierių ar finansų valdymo ekspertą?

Reali pagalba kovojant su aplinkos tarša ir papildoma nauda – uždirbami kišenpinigiai – gali dvigubai motyvuoti jūsų atžalas. Tad dalijamės keliais patarimais, kaip vaikus sudominti ir įtraukti į panaudotos taros perdirbimo procesą.

Pokalbiai apie panaudotą tarą

Viskas prasideda nuo pokalbių. Supažindinkite vaikus su atliekų rūšiavimo svarba, esminiais principais, kokia tara ir kaip yra perdirbama, iš kokių medžiagų ji gaminama, kurią tarą galima grąžinti į taromatus, kaip ji ženklinama ir t. t.

Užduočių delegavimas ir atsakingumo ugdymas

Tegul vaikai jūsų namuose būna atsakingi už atliekų rūšiavimą. Tėvų užduotis – paruošti tinkamą vietą ir dėžes /maišus atliekoms bei panaudotai tarai rinkti.

Paskatinkite vaikus surinkti dar daugiau butelių ir skardinių

Paklauskite šeimos narių, draugų ir kaimynų, gal vaikai galėtų paimti iš jų tuščius butelius ir nugabenti į taromatą.

Jūsų gyvenamosios aplinkos valymas nuo atliekų

Eikite su vaikais pasivaikščioti į parkus, pažintinius takus ir kitas gausiau lankomas vietas, tačiau šįkart pasivaikščiojimų tikslas – ne tik praleisti laiką gryname ore, bet ir rinkti šiukšles bei butelius. Apsiginkluokite šiukšlių maišais, pirštinėmis, rankų dezinfekavimo priemonėmis ir pirmyn!

Taros grąžinimas

Jeigu reikia, būtinai vaikui padėkite (pavyzdžiui, nunešti ar nuvežti maišus į taromatą). Tegul vaikai įgyja patirties ir jaučiasi atsakingi už švaresnę aplinką, iš dalies – ir savo finansus.

Dalijimasis atlygiu

Pagalvokite, kaip dalysitės už priduotus butelius gautą atlygį: ar vaikams leisite pasilikti tik dalį, ar visas lėšas, kad jie būtų motyvuoti? Aptarkite ir patarkite: gal, pavyzdžiui, vaikas kaskart kažką nusipirks (skanėstą, žaislą ar kanceliarinių reikmenų), gal pinigus išsigrynins ir taupys trokštamam pirkiniui.

Apsvarstykite galimybę aukoti

Pasufleruokite vaikams, kad jie gali paaukoti visas arba dalį pridavus butelius gautų pinigų labdarai. Pasikalbėkite su vaikais apie paramos organizacijas ir jų veiklą: taip vaikai geriau suvoks dalijimosi esmę.

Fiksuokite vaikų sėkmę

Padėkite vaikams suskaičiuoti, kiek po kiekvienos kelionės į taromatą jie uždirbo. Procesą galite suskirstyti į papildomus lygius, etapus: juos žymėkite lipdukais, skirtingų spalvų flomasteriais ir kt.

Žaidimai ir varžybos

Įtraukite vaikus į įvairius – virtualius, lauko, „pasidaryk pats“ ir kitokio pobūdžio – žaidimus. Galite surengti varžybas, kuris vaikas tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką surinks daugiau atliekų ir tuščios taros.

Finansinis raštingumas ir verslumas dažnai neatsiejami: 1-oji sėkmės istorija

Brisbene, Australijoje gyvenantis 16-metis Lockie’is Pattersonas-Smythas prisideda prie aplinkos švarinimo rinkdamas tuščią tarą. Viskas prasidėjo nuo paprasto noro užsidirbti kišenpinigių, o virto mažu versliuku. Kaip ir Lietuvoje, Kvinslando valstijoje pridavus tuščią tarą grąžinama 10 ct. Lockie’io verslo modelis – gana paprastas: klientai renka tuščius butelius į maišus, tuomet vaikinas su mama juos surenka ir tuščią tarą nuveža į vietinį atliekų surinkimo punktą. Lockie’is už paslaugą pasilieka sau 5 ct. Tai visoms šalims naudingas verslo modelis. Savo bendruomenėje paauglys įgijo nemažai nuolatinių klientų: tarp jų – verslo įmonės, kaimynai ir vietinės šeimos. Per 2020 metus (karantino sąlygomis) jaunuolis pridavė per 150 tūkst. butelių. Lockie’io verslą apdovanojo bei paramą reklaminiams priekabos tentams įsigyti skyrė atliekų perdirbimo įmonė. Jaunuolis turi paskyrą ir feisbuke bei kituose socialiniuose tinkluose.

Užstato sistema skatina daryti gerus darbus: 2-oji sėkmės istorija

Charlie’is Brownas vaikystėje gulėjo Kanberos (Australija) ligoninėje. Sulaukęs 10-ies, 2021 m. sausio mėn., jis nusprendė nudžiuginti toje pat ligoninėje gydomus sergančius vaikus. Taip gimė nedidelė socialinė iniciatyva: berniukas renka butelius ir skardines, priduoda juos į taromatą, o už gautus pinigus perka žaislus mažiesiems ligoniukams. Pirkti žaislų mažasis herojus keliauja su mama.

Reguliarūs Charlio klientai – 5 namų ūkiai. Tačiau berniukas ėmėsi populiarinti savo projektą: kaimynams jis rašo laiškus, iliustruodamas juos laimingų vaikų nuotraukomis.

Per pirmuosius 9 veiklos mėnesius jam pavyko surinkti daugiau nei 3000 butelių ir skardinių. Daugiausia pinigų skiriama ligoninėje gydomiems vaikams džiuginti ir žaislams pirkti, o nedidelė dalis gautų lėšų keliauja į berniuko taupomąją sąskaitą. Tai papildoma motyvacijos priemonė. Dar vienas svarbus finansinio raštingumo įgūdis – jog pinigus reikia leisti ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir būtina jais dalytis.