Aspergerio sindromas – vienas iš autizmo spektro raidos sutrikimų

Ground Picture | Shutterstock.com

Aspergerio sindromas – tai neurologinis sutrikimas, viena iš autizmo formų. Daugelis šį sindromą turinčių žmonių sėkmingai prisitaiko ir funkcionuoja visuomenėje, tad vis dažniau sindromas laikomas ne sutrikimu, bet kitokiu mąstymo būdu, išskirtine elgsena. Gera žinia – ta, kad šį sutrikimą turinčių vaikų intelektas įprastai būna vidutinis arba aukštas.

Sindromą pirmą kartą XX a. 5-ajame dešimtmetyje paminėjo austras H. Aspergeris. Manoma, kad šį sindromą turi vidutiniškai vienas iš 250 žmonių. Tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad sutrikimas būdingas apie 0,5 proc. visos populiacijos.

Dėl kokių veiksnių vystosi Aspergerio sindromas? Aspergerio sindromą sukelia specifiniai smegenų pokyčiai, tačiau kas juos sukelia, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Įtakos sutrikimo vystymuisi gali turėti genetika, aplinkos (virusų, agresyvių chemikalų ir kt.) poveikis.

Kokie yra patys ankstyviausi ir akivaizdžiausi Aspergerio sindromo simptomai?

Pirmuosius Aspergerio sindromo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje. Dažniausiai tėvai identifikuoja šiuos požymius:

• vaikas neužmezga akių kontakto;
• tarp žmonių vaikas elgiasi nederamai, keistai;
• ypač pasimeta, kai kažkas jo kažko klausia ar kalbina;
• neatkreipia dėmesio ir neatpažįsta ženklų, akivaizdžių kitiems žmonėms (pavyzdžiui, nemoka skaityti kūno kalbos, nesupranta žmogaus veido išraiškų, emocijų);
• nemoka reikšti emocijų. Pavyzdžiui, net ir didžiausios euforijos momentais vaikas nesišypso, nedžiūgauja;
• jam sunku būti empatiškam, suvokti, kad kitiems žmonėms kažką skauda ar jie jaučiasi blogai;
• būdingas robotizuotas elgesys: vaikas nuolat kartoja identiškus veiksmus, garsus, žodžius ir kt.;
• didesnis polinkis į psichikos sutrikimus, ligas, pavyzdžiui, nerimo sutrikimą ar depresiją.

Kokios vaiko savybės signalizuoja apie galimą Aspergerio sindromą?

• Anksti išryškėja polinkis į menines ir intelektines veiklas.
• Būdingi tam tikri kalbos ypatumai ar trūkumai (kalbos monotoniškumas, neįprastai linksniuojami tam tikri žodžiai, pernelyg garsus kalbėjimas ten, kur reikėtų elgtis diskretiškiau, ir pan.).
• Sutrikusi motorinė raida: vaikui sunku laikyti stalo įrankius, rašymo priemones, sudėtinga paimti daiktus pirštais.
• Fizinis nerangumas. Sindromą turintis vaikas keistokai ar savitai vaikšto, jam prasčiau sekasi žaisti komandinius žaidimus, gaudyti kamuolį ir pan.
• Socialinių įgūdžių stygius, atsiskleidžiantis per savanaudiškumą: nesugeba palaikyti kontakto, įsitraukti į diskusiją, paisyti kitų žmonių nuomonės.

Kelios teigiamos savybės, būdingos turintiems Aspergerio sindromą vaikams

• Išskirtinis pastabumas detalėms, kruopštumas.
• Gebėjimas sukoncentruoti dėmesį.
• Atkaklumas: vaikai, kuriems diagnozuotas Aspergerio sindromas, yra itin atkaklūs, niekada nepasiduoda.
• Disciplinuotumas ir pareigingumas: tokiems vaikams tinka ir patinka rutina, ritualai, aiški sistema ir tvarka.

Kaip diagnozuojamas Aspergerio sindromas?

Nėra vienos nuoseklios sistemos, padedančios nustatyti Aspergerio sindromą. Dažniausiai sindromas diagnozuojamas, kai tėvai pastebi neįprastą vaiko elgesį ar raidos sunkumus. Kartais tėvai netipišką vaikų elgesį ignoruoja ir sutrikimą neigia, todėl kitokį elgesį pastebi pedagogai vaikui jau pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.

Gydytojai, diagnozuodami sindromą, atsižvelgia į:

• vaiko kalbos raidą;
• gebėjimą užmegzti kontaktą;
• vaiko emocijas bendraujant su juo;
• domėjimąsi kalbantis su kitais žmonėmis;
• motorinę raidą, motorikos įgūdžius ir kt.

Paprasčiausias būdas diagnozuoti Aspergerio sindromą – stebėti vaiko elgesį ir jo nuokrypius nuo normų.

Sindromo diagnozavimo problematika. Nesant specifinių testų sindromui nustatyti dažnai diagnozės gali būti klaidingos, pavyzdžiui, nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS).

Kam dažniau diagnozuojamas Aspergerio sindromas? Sindromas dažniau diagnozuojamas berniukams, mergaitėms – rečiau.

Aspergerio sindromo gydymo būdai

Aspergerio sindromas yra įgimtas, tačiau jį turintys žmonės sėkmingai prisitaiko prie visuomenės ir gyvena visavertį gyvenimą.

Galima pasitelkti daugybę pagalbinių priemonių, padedančių vaikui sušvelninti sutrikimo simptomus, geriau prisitaikyti visuomenėje ir išnaudoti potencialą.

Sindromas gali būti kontroliuojamas vaistais, tačiau tik tuomet, kai pastebima nerimo sutrikimų, klinikinės depresijos požymių (vaikams šios būklės pasitaiko retai), vaikas yra agresyvus, tad gali kelti pavojų sau ar aplinkiniams, pasireiškia labai didelis koncentracijos trūkumas.

Tačiau pastaruoju metu visame pasaulyje vyrauja nemedikamentinis gydymas. Praktikų, kurios padeda sumažinti konkretaus vaiko patiriamas problemas, metu lavinami socialiniai įgūdžiai, kalba (pasitelkiamas logopedas), taikoma ir fizinė terapija koordinacijai gerinti, ergoterapija, kognityvinė elgesio terapija ir kt.

Taip pat dažnai pagalbos prireikia ir tėvams, kurių vaikams diagnozuotas Aspergerio sindromas. Lankydami specialias terapijas tėvai supažindinami su iššūkiais, problemomis, jų sprendimo būdais, efektyvia pagalba auginant šį sutrikimą turinčius vaikus.

aspergerio sindromas, autizmas, raidos sutrikimai