Hiperaktyvus vaikas: kaip jam padėti?

Hiperaktyvūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių - jie smalsūs, drąsūs, nepailstantys, jų tiesiog visur pilna. O štai jų tėvai neretai yra gerokai pavargę, suirzę, nebežinantys, kuo užimti ir kaip nuraminti savo mažylį. Siūlome naudingus patarimus hiperaktyvius vaikus auginantiems tėvams, kurie padės suvaldyti jų atžalų neišsenkančią energiją ir nukreipti ją konstruktyvia linkme.

Ar mano vaikas hiperaktyvus?

Psichiatrai dar nėra sukūrę tikslaus hiperaktyvaus vaiko apibrėžimo, tačiau jie sutinka, kad tai pakankamai retas, vos 3-5 proc. vaikų pasitaikantis sutrikimas. Hiperaktyvumas dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir gali tęstis net ir užaugus. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku prisitaikyti prie namuose galiojančių taisyklių, jiems sudėtinga integruotis į ugdymo įstaigų kolektyvą, neretai kyla problemų bendraujant ne tik su suaugusiais, bet ir su bendraamžiais.

Hiperaktyvūs vaikai nenustygsta vietoje, nuolat juda, rangosi, mostaguoja kojomis ir rankomis, jiems sunku nusėdėti net ir užsiimant, atrodytų, su ramybe neatsiejama veikla, pavyzdžiui, valgant ar piešiant. Šie vaikučiai sunkiai sukoncentruoja dėmesį, juos išblaško smulkiausi aplinkos dirgikliai. Laukimas ar prašymas nurimti sukelia susierzinimą, net ir isteriją. Šiems vaikams sunku pabaigti pradėtą darbą, tad jiems sunkiai sekasi mokytis, atlikti pavestus buities darbus, pasirūpinti augintiniais. Hiperaktyvūs vaikai nuolat reikalauja suaugusiųjų dėmesio, pertraukia, klausinėja, jie prasčiau sutaria ir su kitais vaikais - jie linkę jėga ir pykčiu išsireikalauti norimo žaislo, veltis į konfliktus. Šie vaikai neretai neįvertina aplinkos keliamų pavojų ir savo paties jėgų.

Hiperaktyvumą nustatyti padės vaikų ir paauglių psichiatras, kuris įvertins vaikučio polinkius ir pomėgius bei suteiks personalizuotų patarimų. Žinoma, ne tik hiperaktyvių, bet ir išskirtinai smalsių, drąsių, energingų vaikų tėvams vertėtų įsivesti tam tikras taisykles bei padėti savo vaikams suvaldyti jų aktyvumą.

Kaip suvaldyti hiperatyvų vaiką?

Įveskite aiškias taisykles. Mažylius auginantys tėvai linkę jiems nuolaidžiauti, prisitaikyti prie vaiko nuotaikos ir jo kasdien kintančių poreikių. Laisvesnis auklėjimo stilius puikiai tinka daugumai vaikų, tačiau aktyviems mažyliems reikėtų sukurti aiškias taisykles ir jų laikytis. Susitarkite su supažindinkite vaiką su tvarka namuose - nustatyti kėlimosi, valgymo, žaidimų, mokymosi ir ėjimo miegoti laiką. Taip pat labai svarbu, kad tvarką ir taisykles palaikytų visi šeimos nariai - pavyzdžiui, mamos griežtumas, o tėčio atlaidumas gali būti labai žalingas.

Formuluokite trumpas užduotis. Hiperaktyviems ir energintiems vaikams sunku sutelkti dėmesį, jį ilgai išlaikyti ir pabaigti sudėtingus darbus. Tai nereiškia, kad reikalavimai turėtų sumažėti, o šiems vaikams negalima skirti užduočių. Anaiptol, kryptingas ir aiškiai sustyguotas darbas moko susikaupti ir ramina. Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui - pavyzdžiui, nesakykite vaikui, kad reikia suplauti kriauklėje esančią skirtą indų, bet paprašykite jo išplauti penkias lėkštes. Atlikus šį darbelį, priminkite, kad dar trys puodeliai yra nešvarūs, tad juos taip pat reikėtų išplauti.

Išmokykite įvertinti pasekmes. Hiperaktyviems vaikams sunku suprasti ryšį tarp savo elgesio ir pasekmių. Pavargę tėvai ar mokytojai pradeda nuolaidžiauti, išskiria šiuos vaikus iš kitų taip labai skaudindami jų brolius, seseris ar mokslo draugus, o neklaužados, savo ruožtu, pradeda jaustis geresniais už kitus, ypatingais, galinčiais valdyti suaugusiuosius. Suformuokite aiškias, nesudėtingas taisykles, iškart patikinkite, kad jų privalu laikytis, o jas pažeidus teks susidurti su pasekmėmis. Paaiškinkite, kokios pasekmės laukia neatlikus vieno ar kito darbo - jos turi būti susijusios su užduotimi ir atitikti jos rimtumą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nesusilanksto savo drabužių ir nesusideda jų į komodą, tai šį vakarą jis tikrai neis drauge valgyti ledų.

Parinkite tinkamas veiklas. Suaugusiems „leidžiama“ mėgautis labai specifine veikla, kuri kitiems visiškai nepriimtina. Vieni mėgsta žvejoti, tačiau kitiems rymojimas su meškere rankoje yra tiesiog laiko švaistymas. Tad kodėl visi vaikai turėtų mėgautis spalvinimu arba konstruktorių dėliojimu? Aktyviems vaikams neretai puikiai sekasi fizinė veikla, kuri idealiai patenkina jų poreikį išlieti energiją. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto, šokių ar teatro užsiėmimus. Taip pat prisiminkite, kad dalis hiperaktyvių vaikų nemoka dalintis dėmesiu, kartais jiems sunku būti komandos dalimi, tačiau asmeninės sporto šakos (tenisas, plaukimas, lengvoji atletika, koviniai menai ir pan.) - puiki išeitis.

Padėkite vaikui nusiraminti. Hyperaktyvūs vaikai vaikai ne tik sunkiai susitvarko su energijos pertekliumi, bet ir gerokai sunkiau valdo emocijas. Jiems sunkiau išreikšti savo jausmus, jie greitai susierzina ir supyksta. Ištikus krizei nebarkite vaiko, nusiveskite jį į šoną, stenkitės kalbėti lėtai, ramiai, paglostykite ir pamyluokite savo mažylį. Specialistai pastebi, kad perdėm aktyvius vaikus raminamai veikia gamta, tad, esant galimybei, daugiau laiko leiskite gamtoje, stovyklaukite, išbandykite vasaros ir žiemos sporto šakas ar tiesiog pasivaikščiokite parke.

Supraskite savo vaiką. Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Reikėtų tolerantiškai žvelgti į vaiko būdą, nesistengti jo perauklėti. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti, kaip nedalomą jo asmenybės dalį. Juk nepykstate, kad jūsų atžalos akys žalios, ar ne?