Kaip auginti vaiko talentą ir išsaugoti jo kūrybiškumą?

Mergaitė skambina pianinu Irina Wilhauk | Shutterstock.com

Daugelis vaikų mėgsta kurti, piešti, dainuoti. O kai kurie jau gimsta su ypatingais gebėjimais: fantazijos polėkiu, nestandartiniu mąstymu, įdomiu žvilgsniu į pasaulį.

„Šitas tai jau tikrai daug pasieks“ – dažnai girdime apie itin gabius vaikus. Bet paaugę šie originalūs, gabūs, talentingi vaikai tarsi išnyksta, ištirpsta bendroje masėje, tampa panašūs vieni į kitus.

Kodėl taip nutinka ir kaip ne tik pažadinti, bet ir išsaugoti vaiko kūrybingumą?

Daugiau skaitykite:

Keistuolis ar genijus?

Mūsų visuomenė yra linkusi kabinti etiketes. Jei vaikas yra kitoks, savitas, įdomaus būdo – jis dažnai laikomas keistu arba net probleminiu. Tokias asmenybes neretai stengiamasi gydyti, paversti normaliomis, telpančiomis į visuotinai priimtus rėmus. O paskui stebimasi, kur dingsta nestandartiškai mąstantys, kūrybiški, originalūs, turintys savo nuomonę vaikai. Svarbu žinoti: norint užauginti kūrybišką vaiką, teks jį priimti su visais jo išskirtinumais nuo pat pradžių. Net ir tais, kurie jums nepatinka, nes atrodo keistoki.

Alberto Einšteino istorija

Vienas tokių keistuolių buvo Albertas Einšteinas. Jis nelankė mokyklos, nemėgo žaisti ir peštis su kitais vaikais, išraiškingai rodydavo savo pyktį. Berniukas gyveno savo fantazijų pasaulyje, bet turėjo tvirtą nuomonę ir mėgdavo diskutuoti. Galiausiai jo tėvai nusprendė palikti jį ramybėje ir netrukdyti nerti į savo svajones.

Dėl to jaunasis genijus galėjo pažinti pasaulį savarankiškai, jam priimtinais, o ne visuomenės primestais būdais. Kur jį tai nuvedė, tikriausiai žinome visi. O dabar pabandykime įsivaizduoti, kas būtų, jei užuot skatinamas šis vaikas būtų slopinamas, jei jį būtų stengiamasi paversti panašiu į kitus, normalius vaikus?

Tėvų ir mokytojų atsakomybė

Kad leistume vaiko talentui išsiskleisti, turime, visų pirma, tą talentą aptikti. Kad jį aptiktume, turime duoti vaikui tam tikrą laisvę. Laisvę kurti, pažinti, patirti.

Iki brandos laikotarpio vaiko smegenys veikia lyg kempinė: sugeria be galo daug įvairios informacijos, kaupia patirtį. Vėliau, paaugę, vaikai atsirenka iš tos patirčių saugyklos tai, kas labiausiai juos žavi ir traukia. Todėl labai svarbu, kad jau nuo pat mažų dienų tėvai suteiktų vaikui prieigą prie kuo įvairesnių veiklų. Kuo daugiau vaikas bus išbandęs, pažinęs ir patyręs, tuo didesnį pasirinkimą turės, kai teks priimti svarbius gyvenimo sprendimus: pasirinkti gyvenimo kelią, apsispręsti, ką nori veikti.

Talentas ar sunkus darbas?

Žmogus dažniausiai renkasi tą veiklą, kuri jam geriausiai sekasi. Bet taip būna ne visada. Kartais vaiką gali sužavėti ta sritis, kurios įvaldyti jam niekaip nepavyksta. Tada vieni nuleidžia rankas, praranda susidomėjimą, kiti, priešingai – stengiasi iš paskutiniųjų. Ar verta tokiu atveju nurašyti vaiką ir bandyti sudominti jį kita veikla, kuri geriau sekasi? Anot specialistų, jokiu būdu. Atkaklūs vaikai turi milžinišką potencialą, ir, sulaukę pagalbos ir palaikymo, gali įveikti sunkumus, pasiekti labai daug.

Vaiko užsidegimas – didžiausia motyvacija

Gabumai – ne vien įgimti talentai. Tai, visų pirma, didelis darbas, tenkantis visiems – ir vaikams, ir tėvams, pedagogams. Juk būtent pastariesiems atitenka itin atsakinga užduotis – ne tik mokyti bendrų – gyvenimiškų – dalykų, bet ir sudominti vaiką taip, kad jam nekiltų noro pasiduoti, kad jis siektų tikslo, įveiktų kliūtis. Kad jo gabumai bei talentai ryškėtų ir augtų.

Kaip tą padaryti? Labai paprastai: įžiebti užsidegimą vienam ar kitam dalykui, arba atpažinti ir auginti jau turimą talentą. Būtent aistra yra didžiausia motyvacija. Vedamas jos, žmogus gali pasiekti bemaž viską.

Laimingas vaikas – sėkmingas vaikas

Neretai tėvai patys išrenka savo vaikams kelią, tikėdamiesi, kad užaugę šie taps odontologais, gydytojais, advokatais – tų profesijų atstovais, kurios tėvams atrodo teisingos. Bet vaikai dažnai turi kitokią gyvenimo viziją. Pavyzdžiui, teisininkų šeimoje užaugęs vaikas nebūtinai norės tapti teisininku. Galbūt jo svajonė bus susijusi su choreografija, geografija ar filosofija.

Svarbu neslopinti vaiko poreikių ir polėkių, o leisti daryti tai, kas iš tikrųjų patinka. Juk tik dirbdamas mėgstamą darbą jis jausis iš tikrųjų laimingas. O laimingas žmogus, gyvenantis iš pašaukimo, būtinai susilaukia sėkmės. Ir ta sėkmė būna kur kas didesnė, nei dirbant prestižinį, bet rutininį ir nemėgstamą darbą vien iš pareigos.