Kaip išlaikyti ramybę, kai vaikas varo jus iš proto?

Mergaitė rėkia ant mamos fizkes | Shutterstock.com

Nesibaigiančių klausimų virtinė, pastovi netvarka ir chaosas, nuolatinis zyzimas ir nuotaikų kaitos – tai tik keli iš virtuoziškų būdų, kuriais vaikai sugeba išvesti tėvus iš proto. Kaip išlaikyti ramybę ir palaikyti gerus santykius su sudėtingais vaikais?

Ignoruokite „blogą“ elgesį ir apdovanokite už „gerą“

Erzindamas tėvus, vaikas reikalauja jų dėmesio. Jei pasiduosite šiai provokacijai – jis gaus tai, ko nori, supras, kad jo taktika veikia ir kartos ją vėl ir vėl.

Į vaiko prašymą atsakėte „ne“, o jis ir toliau erzina jus, siekdamas savo tikslo? Ignoruokite tai. Negavęs dėmesio, jis nusiramins. O dėmesį skirkite tik tada, kai jis elgiasi deramai. Šitaip išmokysite savo atžalą siekti tikslų tinkamais būdais.

Šalin stresą

Erzinantis vaiko elgesys kartais gali byloti apie jo patiriamą stresą ir nerimą. Tokiu būdu jis bando patenkinti savo saugumo poreikį ir įsitikinti, kad, nepaisant visko, jūs visada būsite šalia, palaikysite jį, mylėsite ir saugosite.

Leiskite vaikui suprasti, kad juo rūpinatės. Pasijutęs saugus, jis veikiausiai nurims. Atraskite bendrą užsiėmimą, padėsiantį jums abiem ištrūkti iš streso būsenos. Tam puikiai pasitarnaus piešimas, stalo žaidimai, bendra mankšta ir kiti būdai.

Emocinis raštingumas

Darnūs santykiai šeimoje reikalauja nemažų pastangų ir emocinio intelekto ugdymo. Retas žmogus sugeba išlaikyti ramybę ir deramai reaguoti į kasdienius iššūkius.

Kad valdytume savo emocijas, pirmiausia turime išmokti jas pažinti ir suprasti. Savęs pajautimas – pirmas žingsnis emocinio raštingumo link. Kad pasiektumėte norimų rezultatų, skirkite tam bent kelias minutes per dieną. 

  1. Užsimerkite.
  2. Uždėkite vieną delną ant pilvo, kitą – ant širdies.
  3. Stebėkite savo širdies ritmą ir kvėpavimą. Kvėpuokite ramiai, giliai. Skirkite šiam pratimui 3–5 minutes.
  4. „Skenuokite“ savo kūną. Stebėkite savo pojūčius, pasistenkite užfiksuoti jų kuo daugiau.
  5. Atsimerkite. Neskubėkite bėgti savo reikalais – pabūkite minutėlę nejudroje ir stebėkite, kaip jaučiatės.

Keiskite požiūrio kampą

Viena didžiausių mūsų visuomenės problemų – neigiamas mąstymas. Kritikuojame, užuot stengdamiesi suprasti. Pykstame, užuot ieškoję sprendimo. O juk perspektyva, iš kurios žvelgiame į situaciją, yra be galo svarbi.

Jums atrodo, kad vaikas elgiasi nederamai? Pabandykite pakeisti požiūrio kampą. Juk visada turime pasirinkimą – supykti, ar suprasti problemos esmę ir rasti efektyvų sprendimą.

Išbandykite šį metodą, padėsiantį pažvelgti į dalykus iš teigiamos perspektyvos:

Neigiama perspektyva

Teigiama perspektyva

„Ji blogai elgiasi“

„Ji išgyvena sunkų laikotarpį“

„Nebegaliu šito pakęsti“

„Aš tai įveiksiu. Ką galiu padaryti dabar, kad pajudėčiau į priekį?”

„Susimoviau. Esu nieko vertas tėvas“

„Kiekviena klaida yra puiki pamoka“

„Jis manimi manipuliuoja!“

„Jis tik bando patenkinti savo poreikius“

„Jis manęs visiškai negerbia!“

„Jis tyrinėja mano ribas“

„Ji tyčia bando mane supykdyti“

„Ji alkana ir pavargusi“

„Jiems rūpi tik jie patys!“

„Jie nusivylę ir nuobodžiauja, nes labai ilgai nesimatė su draugais“

Humoras – geriausias pagalbininkas

Kokia yra jūsų pirmoji reakcija, kai vaikas niekaip nenori nusivilkti pižamos arba išmeta visą maistą ant grindų? Norisi verkti, rėkti ir pradingti, tiesa?

O ar bandėte tiesiog... nusijuokti? Sugebėjimas juoktis iš nesėkmių gerokai palengvins ne tik gyvenimą, bet ir tarpusavio santykius su vaikais. 

Kurkite šeimos taisykles

Susikurkite šeimos taisyklę. Tai padės komunikuoti ir draugiškai spręsti kilusius konfliktus. Taisyklė turi būti grįsta tam tikru lūkesčiu. Jeigu jos yra nepaisoma – turi būti atitinkama pasekmė.

Pavyzdžiui, įveskite šeimos taisyklę: „Meti – sėdi.“ Tai reiškia, kad negalima mesti daiktų, muštis ir stumdytis, kai esi piktas ar nusivylęs. Reikia kalbėtis, naudojant paprastus sakinius, pavyzdžiui, „aš piktas“.

Jeigu vaikas stumdosi ar meta daiktus – jis turi atsisėsti, nusiraminti ir kurį laiką giliai kvėpuoti. O paskui savo jausmams išreikšti kalbėdamas.

Svarbiausia – bendrauti

Parodę tinkamą pavyzdį, išmokykite vaiką spręsti problemas ramiai. Bendraukite su juo, skatinkite dialogą. Tokiu būdu išmokysite jį ne kariauti, o bendradarbiauti.

Paaiškinkite savo atžalai situaciją ir ramiai paklauskite: „Ką galime kartu padaryti, kad tai išspręstume?“, „Ar turi kokių nors idėjų, kad mums sektųsi sklandžiau?“ Klausykite ir girdėkite savo vaiką. Tai būtina sąlyga. Jei suprasite jį ir tinkamai bendrausite – didelė tikimybė, kad jis atsakys tuo pačiu.

Susiję straipsniai

Prieraišioji tėvystė: kas tai?

Prieraišiosios tėvystės propaguotajai skatina tėvus įsiklausyti į mažylio poreikius, pajusti jo gyvenimo ritmą, į vaiką žvelgti su didele pagarba.

Kuo virtuvėje gali padėti vaikas nuo 2 iki 12 metų?

Kokius darbelius virtuvėje ir valgomajame gali atlikti skirtingo amžiaus vaikai?

Saugumo taisyklės, kurias turi žinoti visi vaikai

Negalime visad būti šalia savo vaikų ir apsaugoti jų nuo visų tykančių pavojų. Labai svarbu nuo mažens ugdyti vaiko gebėjimą pasirūpinti savo saugumu.