TV„Kaip sekėsi mokykloje?“, arba keturi būdai, kaip prakalbinti savo vaiką
Kinga | Shutterstock.com
– Kaip prabėgo tavo diena?
– Normaliai.
Tai standartinis dialogas tarp vaiko ir jį iš mokyklos pasitinkančių tėvų. Deja, šios kelios frazės nelabai informatyvios. Juk priversti atžalą papasakoti, kaip iš tikrųjų prabėgo diena, dažnai tėvams yra misija neįmanoma.
Kodėl vaikai nenoriai mums atsiveria ir kaip paskatinti juos bendrauti atviriau? Juk taip norisi, kad mumis pasitikėtų, o ne apsiribotų trumpais atsakymais, tarp eilučių reiškiančiais „atstok“.
Leiskite vaikui grįžti į save
Net ir mums, suaugusiesiems, po sunkių darbų reikia laiko, kad galėtume grįžti į save ir tarsi persijungti iš „darbinio“ režimo į „naminį“. Tik įsivaizduokite, kad vos žengę pro namų duris esate iškart užpuolami:
– Na, tai kaip sekėsi?
– O kas šiandien vakarienei? Ką, ir vėl kotletai?
– O kur važiuosime savaitgalį?
Galime lažintis, kad jums tai baisiai nepatiktų.
Vaikams irgi reikia laiko „persijungti“. Be to, jiems tą padaryti daug sunkiau nei mums. Juk nebrandus protas dar nėra pajėgus kontroliuoti emocijų. O jei prie viso to prisideda nuovargis – situacija komplikuojasi dar labiau.
Nespauskite vaiko. Suteikite jam galimybę atsikvėpti. Palaukite, kol jis užsinorės bendrauti pats. Kai tai įvyks, tapkite jam „viena didele ausimi“: jokiu būdu nepertraukinėkite, nekomentuokite, nekritikuokite. Neatimkite jo erdvės ir energijos. Tiesiog išklausykite.
Vaikai dienos įvykius prisimena kitaip nei mes
Priežastis, kodėl jūsų pirmokas į klausimą, kaip sekėsi mokykloje, atsako tyla, gali būti biologinė. Tarp 2-ų ir 7-ių metų vaikai tiesiog nesugeba atsakyti taip, kaip jūs to tikitės. Jų smegenys veikia ir atkuria prisiminimus kitaip, nei suaugusiojo žmogaus arba vyresnių klasių mokinių.
Taigi nenustebkite, jei vaikas vengia atsakyti. Kad palengvintumėte situaciją, klauskite konkrečiai, iš eilės, pavyzdžiui, „o ką veikėte per pirmą pamoką?“, „o per pertrauką?“, „o pietų metu?“. Šitaip vaiko prisiminimus išgausite pamažu, palengvindami jo užduotį ir padėdami atkurti dienos įvykius.
Pradėkite pirmi
Prisiminkite savo darbo dieną. Didelė tikimybė, kad ji buvo įprasta ir neįdomi. Gali būti, kad taip pat savo dieną interpretuoja ir jūsų vaikas. Juk matematika, dalyba arba mokyklos valgyklos kasdienybė gali būti tiesiog per nuobodi, kad vaikas norėtų apie tai šnekėti.
Pradėkite nuo savęs. Pabandykite papasakoti savo vaikui, kaip praėjo jūsų diena, kas nutiko neįprasto. Parodę vaikui bendravimo pavyzdį, gali būti, sulauksite ir jo panašaus elgesio.
Ir visai nesvarbu, kas jūs – gydytojas, kasininkas, programuotojas ar namų šeimininkė. Svarbios yra ne detalės, o pats faktas, kas jus tą dieną prajuokino, kas suteikė gerų emocijų. Kas buvo sunku, o kas – lengva. Kokių klaidų šiandien pridarėte ar kokius įdomius žmones sutikote. Tokiu būdu paskatinsite vaiką pasidalyti savo dienos nuotykiais, emocijomis, įžvalgomis.
Užduokite paprastus klausimus
Norite sužinoti, kaip jūsų vaikui sekasi mokykloje? Ar iš jo nesišaipo? Ar jis gerai jaučiasi? Uždavus pernelyg tiesius klausimus greičiausiai nieko nebus.
Pradėkite nuo taiklių, bet paprastų klausimų, domėdamiesi, su kuo vaikas žaidžia mokykloje, su kuo ir kaip bendrauja. Pavyzdžiui: „su kuo šiandien žaidei?“, „ką žaidėte / ką labiausiai mėgstate daryti kartu?“, „o kas tau nelabai patinka?“.
Jeigu paprastas domėjimasis nepadės, galima pasitelkti knygutes ar filmus apie mokyklos kasdienybę, bendraamžių pašaipas. Gali būti, kad ši medžiaga padės vaikui atsiverti, papasakoti apie savo iššūkius ir bendravimą su bendramoksliais. Tokie pasikalbėjimai pravers net ir tuo atveju, jei jūsų atžalai mokykloje sekasi puikiai. Jie parodys, kad jumis galima pasitikėti, kad visada esate šalia.
