Kūdikių ir vaikų bambos išvarža (162)
Bambos išvarža – nedidelis iškilimas (gumbas) bambos srityje, kai dalis žarnų išsikiša per pilvo sieną. Išvarža dažnai atsiranda netrukus po kūdikio gimimo atsiskyrus bambagyslės likučiams (nukritus virkštelei).
Išvarža nėra skausminga ir dažniausiai nesukelia jokių rimtesnių problemų, nors kartais kyla ir komplikacijų.
Dauguma bambos išvaržų užsiveria savaime, kai vaikui sukanka 4–5 metai. Jei sulaukus tokio amžiaus išvarža lieka arba pasireiškia kokių nors su išvarža susijusių problemų, rekomenduojama operuoti.
Kam dažniausiai atsiranda bambos išvarža?
Dažniausiai bambos išvarža susiformuoja iškart po gimimo ar kūdikystėje, per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Skaičiuojama, kad bambos išvaržą turi maždaug 1 iš 5 kūdikių, tad ši patologija – gana dažna.
Tiesa, išvarža retesniais atvejais gali atsirasti ir vyresniems vaikams ar suaugusiesiems.
Priežastys: kas lemia bambos išvaržos susiformavimą?
Išvarža susiformuoja daliai žarnyno išsikišant per raumenų sienelę, kuri žarnyną turėtų prilaikyti.
Anga, esanti pačiame bambos viduryje, dar vadinama bambos žiedu. Vaisiui vystantis šioje vietoje yra su motinos placenta jį jungianti virkštelė. Bambos žiedas yra raumuo, o išvarža formuojasi jam ne iki galo užsidarius. Tipiniu atveju bambos žiedas turėtų užsiverti iškart po gimimo, tačiau jei tai nenutinka, pro jį prasiskverbia žarnos.
Simptomai: kaip atpažinti bambos išvaržą?
Pagrindinis bambos išvaržos požymis – po oda bambos srityje pastebimas guzas.
Bambos išvaržos dažniausiai būna smulkios. Iki 1 cm išvarža laikoma maža, 1–3 cm – vidutinio dydžio, o nuo 3 cm skersmens – didele.
Bambos išvarža vizualiai gali padidėti, kai kūdikis atlieka kokius nors spaudimą pilve sukeliančius veiksmus, pavyzdžiui, verkia, kosti, bando stotis ar prieš tuštindamasis stanginasi. Ir atvirkščiai: išvarža atrodo mažesnė kūdikiui gulint, ypač ant nugaros, visiškai nurimus ir atsipalaidavus.
Kaip diagnozuojama bambos išvarža?
Dažniausiai diagnozuoti bambos išvaržą yra gana paprasta apčiuopos būdu: gydytojas bambos srityje ieško guzelio ar patinimo.
Švelniai masažuodamas, gydytojas išvaržą kartais gali sugrąžinti į vietą. Tai rodo, kad žarnynas raumenų sienos angoje nėra įstrigęs.
Ar bambos išvarža kelia pavojų sveikatai?
Bambos išvarža savaime nėra pavojinga, tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai ji įstringa ar užspaudžia kurį nors vidaus organą. Tokiu atveju gali sutrikti kraujotaka – tam tikras organas gali būti prasčiau aprūpinamas arba apskritai neaprūpinamas krauju. Taip pat labai retais atvejais žarna gali plyšti – dėl to kyla pilvo infekcija.
Tai, kad išvarža galėjo užspausti organus, rodo bambos srityje susiformavęs naujas kietas, paraudęs, padidėjęs darinys.
Pastebėjus minėtuosius simptomus, kuo skubiau reikėtų vykti į priimamąjį, nes tikriausiai prireiks operacijos.
Bambos išvaržos gydymas
Daugeliu atvejų bambos išvarža nekelia pavojaus sveikatai ir praeina netaikant jokio medicininio gydymo. Tačiau yra atvejų, kada vis tik gali prireikti chirurginio gydymo:
- Išvarža neužsiveria vaikui sulaukus 4–5 metų ar vėliau. Tiesa, dabar kai kurie medikai rekomenduoja operaciją atlikti tik mokyklinio amžiaus sulaukusiems vaikams.
- Išvarža yra įstrigusi (t. y. masažuojant žarnynas nesugrįžta į savo vietą). Tokiu atveju kartais prireikia ir skubios operacijos.
Kaip operuojama bambos išvarža?
Bambos išvaržos operacija yra gana paprasta ir trumpa: odoje atliekamas nedidelis pjūvis, žarnyno struktūros perkeliamos į jų tipinę buvimo vietą, skylutė ar silpna raumenų vieta užveriama siuvant, galiausiai, odos paviršius susiuvamas savaime tirpstančiais siūlais.
Dažnai pacientai namo išleidžiami dar tą pačią arba kitą dieną po operacijos. Kurį laiką po jos rekomenduojama riboti fizinę veiklą ir nekilnoti sunkių daiktų, laikytis kitų gydytojo nurodymų.
Kiti išvaržos gydymo būdai
Jeigu bambos išvarža trukdo fizinei veiklai, gydytojas gali paskirti nešioti specialų išvaržą fiksuojantį diržą. Šis sprendimais – itin naudingas, jei dėl tam tikrų priežasčių vaiko šiuo metu negalima ar nerekomenduojama operuoti.
Užverti bambos išvaržą galima bandyti ir natūraliais būdais – atliekant pratimus ar masažus. Jie – naudingi, nes gali sustiprinti pilvo raumenis, o dėl to išvarža gali sumažėti arba net ir visiškai išnykti.
Ko nerekomenduojama daryti gydant išvaržą?
Išvaržą galima įstumti atgal, tačiau siekiant, kad išvarža užsivertų, ant bambos nepatartina klijuoti lipnių juostų ar pleistrų. Tai nepadės panaikinti išvaržos bei gali tik sukelti papildomų problemų, pavyzdžiui, infekciją.
Bambos išvarža: kada reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Jei kūdikis ar vaikas turi bambos išvaržą, ją periodiškai reikia stebėti, apčiuopti, ar nėra pokyčių.
Tačiau yra atvejų, kai pasirodyti gydytojui reikia nedelsiant:
- Išvarža vizualiai padidėjo, patino ar sukietėjo;
- Išvarža išsikiša vaikui miegant ar gulint, esant ramybės būsenoje, jos nepavyksta įstumti atgal;
- Kūdikis ar vaikas tapo neramus, galima nuspėti, kad jam skauda;
- Vaikas jaučia stiprų skausmą liečiant išvaržą;
- Oda išvaržos srityje paraudo arba atrodo tamsesnė nei įprastai;
- Pastebėjote kitų neįprastų simptomų, galimai susijusių su bambos išvarža.
Nieko neduoda tas klijavimas, tik vaiką kankinat. Pasidomėkit naujausiais tyrimais. O gydytojai, kurie tai rekomenduoja, neatnaujinę žinių. Neklijavom ir viskas puikiausia susitvarkė