Nušalimas: pirmoji pagalba nušalus

Odos ir galūnių nušalimas šaltą žiemą gali užklupti kiekvieną, tad itin svarbu žinoti, ką daryti (ir ko daryti negalima) įtarus nušalimą. Medikų teigimu, neretai žmonės nežino, ką daryti nušalus, todėl pasitaiko, kad bandydami pagelbėti sau ar kitam tik dar labiau pakenkia.

Kokioje temperatūroje gali pasireikšti nušalimai?

Svarbu suprasti, kad tiek odos, tiek galūnių nušalimą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir vėjas, drėgmė, apranga, žmogaus amžius, veiklos lauke pobūdis, individualios organizmo savybės ir daug kitų faktorių.

Tačiau galima išskirti bendras gaires:

• Temperatūra. 
  
  • 0 – –5 °C. Nušalimo rizika nedidelė, bet ilgai būnant lauke, ypač jei yra drėgna ir drabužiai/ batai sušlapo, gali pasireikšti paviršinis odos pažeidimas.
  • –5 – –10 °C. Pirmieji nušalimo požymiai gali atsirasti per 30 – 60 min., didžiausias pavojus nušalti pirštus, nosį, ausis (jei jos nepridengtos kepurės), odą.
  • –10 – –20 °C. Nušalimas galimas jau per 10 – 30 min., net ir esant gana gerai aprangai.
  • Žemiau –20 °C. Nušalimas gali prasidėti per 5–10 min., ypač atvirose kūno vietose.
• Vėjas. Vėjas labai ženkliai padidina nušalimo riziką. 5–7 m/s vėjas jutiminę temperatūrą gali „numušti“ net papildomus –10 °C. 

Kaip apsisaugoti nuo nušalimo?

Siekiant apsisaugoti nuo nušalimo patiems ir apsaugoti vaikus svarbu:

• Tinkama apranga ir sluoksniavimas. Renkitės sluoksniais: termo apatiniai, šiltas vidurinis sluoksnis ir vėjui bei drėgmei atsparūs viršutiniai drabužiai. Pirštinės, kepurė ir šalikas – būtini.
• Apsaugokite atviras vietas. Atviras vietas (skruostus, nosį, lūpas) patepkite nuo šalčio saugančiu kremu, jei lauke būnate ilgesnį laiką, kremo sluoksnį vis atnaujinkite.
• Sausumas – labai svarbu. Šlapi batai ar pirštinės greitai atšaldo galūnes ir itin prisideda prie nušalimų.
• Judėjimas. Aktyvūs žaidimai padeda sušilti, o didesnę nušalimo riziką patiria lauke pasyviai laiką leidžiantys vaikai, pavyzdžiui, ilgai sėdintys rogėse.
• Atpažinkite nušalimo pojūčius ir to mokykite vaikus. Tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas reiškia, jog reikia nedelsiant grįžti į šilumą.

Kaip pastebėti nušalimą?

Nušalimą svarbu pastebėti kuo anksčiau, ypač vaikams, nes jie ne visada pasako ir supranta nušalimo požymius:

• Pirmasis nušalimo požymis yra odos pašviesėjimas, ji pabąla, tampa blyški, balkšva arba pilkšva.
• Oda šalta ir liečiant gali būti standi, ne tokia minkšta, kaip įprastai.
• Juntamas nestiprus skausmas, dilgčiojimas, perštėjimas. Vaikas gali sakyti, kad „bėgioja skruzdėlytės“ arba, jam gali pasireikšti niežulys.
• Ilgainiui skausmas, visų pirma, stiprėja, o tada atslūgsta oda tampa nutirpusi, sustingusi, tarsi „vaškinė“.
• Po sušildymo ant nušalusių vietų gali iškilti pūslės, nušalusios vietos sutinsta, jas skauda.

Ką daryti nušalus?

Pastebėjus nušalimo požymius reikėtų:

• Nedelsiant grįžti į šilumą.
• Nusivilkti šaltus, šlapius drabužius ir apsivilkti sausais, šiltais, tačiau nespaudžiančiais drabužiais.
• Jei nušalo rankos, reikėtų nusiimti žiedus, apyrankes, laikrodį ir pan., kadangi galūnėms šylant jos gali patinti ir papuošalai gali veržti.
• Sušalusį žmogų svarbu šildyti PALAIPSNIUI. Jį reikėtų šiltai apkloti. Jeigu žmogus itin sušalęs, galima ant užkloti šilumos nepraleidžiantį sluoksnį, pavyzdžiui, klijuoti, o ant viršaus kloti šiltas antklodes. Jeigu nušalo galūnės, jas galima nestipiriai, nesuspaudžiant aprišti vilnoniu audiniu ar kitu šiltu audiniu, pavyzdžiui, šaliku.
• Gerti šiltų gėrimų, pavyzdžiui, arbatos, sriubos, tai padės sušilti iš vidaus.

Ko negalima daryti nušalus?

Nušalimui įtakos turi ne tik oro sąlygos, bet ir netinkamas elgesys nušalus, kuris gali ženkliai pabloginti situaciją. Nušalus:

• Stipriai nešildykite, nekaitinkite nušalusių vietų. Negalima kaitinti odos ar galūnių šildytuvais, plaukų džiovintuvu, karšta pūsle, laikyti ant radiatorių, kišti prie ugnies, mirkyti karštame vandenyje ir pan. Nušalusios vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti, be to temperatūra nušalusioje kūno vietoje yra nukritusi, kraujotaka susilpnėjusi, tad intensyvus šildymas sukelia šoką organizmui, ląstelės gali žūti ir išsivystyti nekrozė. Nušalusias vietas itin svarbu šildyti palaipsniui, leisti kraujotakai „atsigauti“ po truputį.
• Netrinkite nušalusių odos vietų. Tiesa, kad trynimas gali suintensyvinti kraujotaką, tačiau jei oda ar galūnės yra nušalusios, kraujotaka stipriai sutrikusi, trynimas gali lemti dar didesnius audinių pažeidimus. 
• Neprisirenkite per daug sluoksnių ir „neaptempkite“ galūnių. Nušalus svarbu apsirengti šiltai, tačiau nereikėtų užsimauti, pavyzdžiui, kelių kojinių sluoksnių, nes nušalusių vietų kraujotaka yra sutrikusi, o suspaudimas tik dar labiau apsunkina kraujo tekėjimą. Verčiau apsirengti kiek laisviau ir apsikloti šilta antklode.
• Nepradurkite ar kitaip nepažeiskite pūslių, jei jos atsirado. Pūslės atlieka apsauginę ir gijimui svarbią funkciją.
• Negerkite alkoholio. Kartais galūnes nušalę suaugusieji bando susišildyti alkoholiu, tačiau tai nėra teisingas sprendimas. Alkoholis plečia kraujagysles ir didina audinių pažeidimą.
• Nelaukite ir nedelsiant apsilankykite pas gydytoją. Grįžus į šilumą, šiltai apsirengus, apsiklojus, geriant šiltus skysčius, turėtumėte pasijusti geriau 20-30 min. Jei taip nesutinka, nedelskite ir kreipkitės į medikus.