Omikrono pasekmės: dažniausios komplikacijos suaugusiesiems ir vaikams (4)

Nors visuomenėje pasigirsta nuomonių, kad omikronas – mažiau kenksminga COVID-19 infekcijos forma, o vaikai perserga lengvai, visgi nuvertinti viruso sukeliamų pasekmių nevertėtų.

Didžiausia rizika sietina su šios ligos komplikacijoms, o jos, anot medikų, gali pasireikšti tiek visai mažiems vaikams, tiek suaugusiesiems, ir visais atvejais: tiek sunkiai sergant COVID-19, tiek persirgus lengva ar net besimptome forma.

Omikron – ne sezoninis peršalimas

Vaikai ir jauni žmonės, užsikrėtę COVID-19 infekcija, nustačius omikron atmainą, dažnai perserga lengvai. Kai kurie net nepastebi simptomų ir apie buvusią ligą sužino tik atlikę antikūnų tyrimus. Dėl šios priežasties visuomenė linkusi nuvertinti šio viruso pavojingumą, traktuodami jį kaip eilinį sezoninį peršalimą.

Niekas neapsaugotas nuo komplikacijų

Anot medikų, laikyti omikron atmainą peršalimu – ypač klaidinantis ir rizikingas požiūris. Didžiausia COVID-19 klasta slypi jo komplikacijose. Sudėtingas pasekmes gali sukelti tiek lengva, tiek besimptomė viruso forma, o pasireikšti jos gali ne tik ligos metu ar iškart po jos, bet ir praėjus penkioms ar šešioms savaitėms, kai jau manoma, kad žmogus visiškai pasveiko.

Reaguokite į omikron signalus

Nors visuomenėje paplitusi nuomonė, kad omikron atmaina nėra pavojinga, nenuvertinkite situacijos rimtumo ir reaguokite į signalus, mat kiekvienas atvejis – savaip rimtas. Taip, omikronas tikrai gali pažeisti įvairius vidaus organus: širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemas, inkstus, smegenis, kvėpavimo ir centrinę nervų sistemą.

Pavojingiausia COVID-19 komplikacija vaikams

Kas yra daugiasistemis uždegiminis sindromas (angl. PIMS)?

Anot medikų, viena pavojingiausių COVID-19 komplikacijų vaikams – daugiasistemis uždegiminis sindromas, dažniau pasireiškiantis lengva COVID-19 forma persirgusiems vaikams. Tai yra savotiška organizmo reakcija, kai „perdegusi“ imuninė sistema atsako į viruso sukeltą infekciją neadekvačiai − puldama ne patį virusą, o vaiko organų sistemas.

Kada ir kaip gali pasireikšti daugiasistemis uždegiminis sindromas?

Daugiasistemis uždegiminis sindromas gali pasireikšti ne ligos metu ir net ne iš karto po jos. Neretai pasitaiko atvejų, kai vaikas pasveiksta, grįžta į kasdienę rutiną, o prabėgus kelioms savaitėms ar net mėnesiui (apskaičiuota vidutinė trukmė – maždaug 2–6 savaitės po persirgimo) jam staiga pakyla temperatūra (ir būna pakilusi kelias dienas), pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, vėmimas ar viduriavimas, silpnumas, sutrinka širdies ritmas.

Anot medikų, daugiasistemio uždegiminio sindromo simptomai gali būti labai skirtingi: organizmo sistemų, kurias gali pulti imuninė sistema, yra daug. Be to, tokiu atveju neretai pažeidžiamas ne vienas, o net keli organai.

Stebėti vaiką ir būti budriems – būtina

Nors ši komplikacija išsivysto, palyginti, nedideliai daliai koronavirusu persirgusių vaikų, kurių amžius dažniausiai nuo 6 iki 9 metų (tačiau gali pasitaikyti bet kokio amžiaus vaikui!) tėvams prarasti budrumo negalima. Jei praėjus kelioms savaitėms po ligos vaikas vėl pradeda karščiuoti ir temperatūra laikosi kelias dienas, patartina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Pagrindiniai organizmo sutrikimai persirgus omikron atmaina

Net jei rimtų komplikacijų nepajutote, COVID-19 dažnai nepraeina be pėdsakų. Nemažai persirgusiųjų kamuoja taip vadinamieji pokovidiniai sveikatos sutrikimai. Kartais jie gali trukti pakankamai ilgai ir turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei.

Anot medikų, persirgę omikronu, pacientas dažniausiai skundžiasi:

• galvos skausmais;
• užsitęsusiu kosuliu ar dusuliu;
• kvėpavimo sutrikimais;
• silpnumu, nuovargiu;
• nemiga, nerimu, depresija, apatija;
• raumenų skausmais;
• nuolat kilstelėjusia (37–37,5) temperatūra arba jos šuoliais;
• nervų sistemos sutrikimais, kai sunku susikaupti, blogėja koncentracija ir atmintis;
• širdies ritmo sutrikimais;
• virškinimo sutrikimais.

Kaip greičiau atsigauti po COVID-19

Nesvarbu, ar persirgote lengva, ar – besimptome koronaviruso forma, šiuo laikotarpiu būtina skirti organizmui ypatingą dėmesį.

Kaip padėti organizmui greičiau atsigauti po ligos?

• Nepersitempti, būtinai laikytis darbo ir poilsio režimo!
• Kokybiškai miegoti (miegoti reikėtų mažiausiai 8 valandas per parą).
• Sveikai maitintis (mažiau angliavandenių, cukrų, daugiau vaisių).
• Gerti daugiau vandens (minimaliai – bent 2 litrus per dieną).
• Būti gryname ore. Tai – labai svarbu. Rekomenduojama pradėti nuo neilgų pasivaikščiojimų ir kasdien ilginti laiką iki 1–2 val. per dieną.
• Saikingai sportuoti. Medikai rekomenduoja grįžti prie treniruočių pamažu, nepersistengiant. Pirmą savaitę po pasveikimo geriau vengti bet kokio didesnio fizinio krūvio.
• Po koronaviruso infekcijos organizmas yra nusilpęs. Kad padėtumėte jam sustiprėti, rekomenduojama, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, papildomai pavartoti vitamino D, C, cinko ir seleno, magnio papildų.
• Visiems, o ypač turintiesiems gretutinių ar lėtinių ligų, rekomenduojama po ligos apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasitikrinti.