Pavojingi iššūkiai internete: kaip apsaugoti vaikus?

Socialiniai tinklai padeda jauniems žmonėms bendrauti, keistis idėjomis, kartais praturtina kasdienybę ar įkvepia. Tačiau yra ir kita medalio pusė: intensyvus naudojimasis socialinėmis medijomis yra susijęs ir su tam tikromis rizikomis.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu vaikai ir paaugliai internete kviečiami imtis pavojingų iššūkių. Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja nepilnamečių savižalos atvejų, susijusių su socialiniuose tinkluose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos atstovų teigimu, šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai gali kelti pavojų vaiko ar kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei.

Tėvams labai svarbu suprasti, kokie tai iššūkiai, kokias grėsmes jie kelia ir kaip nuo jų apsaugoti savo vaikus?

Socialinių tinklų ir platformų iššūkiai: kas tai?

Internetiniai iššūkiai – tai tam tikras drąsos išbandymas. Kiekvienam iššūkiui nustatytos taisyklės, elgesio modeliai, vėliau viskas filmuojama ir platinama tuose pačiuose socialiniuose tinkluose, siunčiama draugams ir t. t.

Iššūkius dažniausiai sieja tam tikra tematika, pavyzdžiui, tendencija, žinomas žmogus, muzikos kūrinys, šokis ir kt.

Iššūkius skiria to paties skaitmeninio profilio sekėjai, draugai ir pan.: iššūkį gavęs vaikas ar jaunuolis turi nurodyti, kam jį deleguoja (t. y. kas kitas po jo turės imtis iššūkio). Tiesa, ne visada iššūkiai filmuojami ir ne visuomet medžiaga dalijamasi internete: kartais vaikai su draugais tiesiog nori atkartoti tam tikras situacijas.

Ar visi iššūkiai internete yra pavojingi ir kaip juos atpažinti?

Daugelis iššūkių vaikams ir paaugliams nekelia pavojaus, atvirkščiai, gali būti smagūs, gali daryti teigiamą įtaką ir įkvėpti jaunimą padaryti ką nors gero sau ar kitiems žmonėms.

Tačiau apie 30 proc. iššūkių gali paskatinti jaunus žmones kenkti sau ar aplinkiniams, o didžioji dalis tų neigiamų iššūkių daro fizinę ar psichologinę žalą. Maždaug iki 1 proc. iššūkių netgi gali kelti grėsmę vaiko gyvybei.

Kaip reikėtų vertinti internetinius iššūkius?

Ne visada iškart lengva atpažinti pavojingą ar rizikingą iššūkį. Jei vaikas nori dalyvauti iššūkyje, reikėtų jį panagrinėti atidžiau. Taip pat galima padėti vaikui kritiškai įvertinti internetinį turinį.

Kartu su vaiku įvertinkite:

• Ką vaikas turės daryti ėmęsis šio iššūkio?
• Kodėl vaikas nori dalyvauti šiame iššūkyje?
• Kas galėtų nutikti ne taip ir ar situacija galėtų pakrypti netikėta linkme?
• Ar vaikas jausis patogiai dalyvaudamas šiame iššūkyje?

Jei iššūkis atrodo saugus ir smagus, vaikas nebūtinai turi jo atsisakyti. Tačiau jeigu įžvelgiate bent minimalias fizines ar psichologines grėsmes, paaiškinkite vaikui, kodėl šis iššūkis yra netinkamas. O jei abejotiname iššūkyje vaikas nori dalyvauti tik dėl to, kad prašo draugai, skatinkite savo atžalą kritiškai mąstyti ir nepasiduoti spaudimui.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos konkretūs patarimai, kaip atpažinti pavojingus iššūkius virtualioje erdvėje:

• Jauni žmonės skatinami atlikti pavojingus veiksmus (įskaitant žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikę nemigą, slaptą vaistų vartojimą, gausų energinių gėrimų vartojimą ir pan.);
• Imamasi psichologinio spaudimo, gėdinimų ar grasinimų;
• Prasideda kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys darosi vis pavojingesnės;
• Gali būti nukreipti į emociškai jautresnius vaikus ir paauglius, kurie ieško dėmesio, supratimo ar siekia priklausyti grupei, pritapti.

Kodėl nepilnamečiai dalyvauja pavojinguose iššūkiuose?

Jaunimas dalyvauja įvairiuose drąsos išbandymuose: dar prieš atsirandant socialiniams tinklams jauni žmonės norėjo išbandyti ribas ir draugams įrodyti, kad gali ir sugeba daugiau nei kiti.

Jauniems žmonėms labai svarbu priklausyti tam tikrai socialinei grupei. O jei kažkas iš aplinkos jau yra dalyvavęs iššūkiuose, jaunam žmogui sukuriamas savotiškas spaudimas. Dėl to dažnai vaikai netgi yra linkę atlikti kažkokius nemalonius ar net neleistinus veiksmus. O jei viskas keliama į internetą ar transliuojama tiesiogiai, spaudimas priimti iššūkį tik dar labiau didėja (didesnė auditorija ir pan.).

Kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų internete?

Apsaugoti vaikus nuo tam tikro internetinio turinio ir pavojingų iššūkių – ne visada paprasta, kartais vaikai vis tiek turi prieigą prie žalingo turinio. Tačiau tėvų pareiga – imtis tam tikrų priemonių ir būdų įspėti vaiką apie tykančius pavojus. Taigi, keli patarimai.

1. Reguliariai su vaiku kalbėkitės apie interneto pavojus

Tyrimų duomenimis, vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingą elgesį.

Būtinai pasikalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima aptikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dažnai suaugę asmenys apsimeta bendraamžiais ir siekia emocinio ar seksualinio išnaudojimo. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir yra ženklas, kad reikia pasitarti su suaugusiuoju.

Aptarkite su vaiku dirbtinio intelekto naudojimo pavojus, įspėkite, kad naudojantis tokiomis programomis neatskleistų asmeninės informacijos, kritiškai vertintų gaunamus patarimus, juos aptartų su suaugusiais.

2. Įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, ribokite ekranų laiką

Pagal galimybes stebėkite, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, aptarkite naudojimosi socialiniais tinklais kultūrą ir t. t.

Ribokite ekranų laiką, o socialinių platformų turinį pritaikykite pagal vaiko amžių bei įdiekite filtrus, leidžiančius stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas.

Jaunųjų psichiatrų asociacija primena, kad kiekvienam asmeniui algoritmas atrenka skirtingą turinį, todėl tai, ką programėlėse mato tėvai, gali labai skirtis nuo to, ką mato vaikas. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas naudoja pagal jo amžių pritaikytas programėles. Pavyzdžiui, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Messenger“ programėles naudoti leidžiama tik nuo 13 metų. Vaikams iki šio amžiaus rekomenduojama naudoti „Messenger Kids“ versiją.

3. Stebėkite elgesio pokyčius ir laiku kreipkitės pagalbos

Atkreipkite dėmesį į uždarumą, nuotaikų svyravimus, miego ir apetito sutrikimus, staigius nuotaikos pokyčius ar savižalos požymius (pvz., po ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), padidėjusį ekranų naudojimą. Jei vaikas ima slėpti telefoną ar greitai uždaryti internetinius langus kompiuteryje, kai įeinate į kambarį, tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.

Stipriausias noras laužyti taisykles, imtis „nelegalių“ veiklų kyla paauglystėje, todėl labai svarbu įvertinti jaunų žmonių socialinius poreikius, nebijoti kalbėtis opiomis temomis, neturėti išankstinio nusistatymo.

Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas, nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar pagalbos centrus.