Šunų veislės, tinkamiausios laikyti bute

Gyvenantys bute ar nedideliame, erdvaus kiemo neturinčiame name mano, kad šuo - ne jiems. Netiesa, yra nemažai šunų veislių, kurios puikiai jaučiasi ir mažoje patalpoje, neturi didelių fizinio krūvio poreikių ir tiesiog mėgaujasi ramiais vakarais su šeimininku ant sofos.

Nusprendę auginti šunį bute turėtumėte atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Visų pirma, įvertinkite šuns aktyvumą - linksmam ir gyvybingam mopsui reikia pakankamai žaidimų ir fizinės veiklos, tačiau šie poreikiai nesulyginami su kinkinyje lekiančio haskio. Dėmesio ir fizinio krūvio stokojantis šuo gali pradėti elgtis destruktyviai - graužti baldus, kilimus ir pan.

Šuns keliamas triukšmas - ne mažiau svarbus aspektas. Bene kiekvienas šuo, šeimininkams išėjus, keletą kartų amteli, tačiau be paliovos skalijantis augintinis tikrai nepatiks kaimynams. Šuns lojimas išsprendžiamas dresūros ir auklėjimo pagalba, tačiau, pavyzdžiui, skalikų grupės šunys yra linkę loti daugiau, nei buldogai, retriveriai, kurtai.

Bute gyvenantis šuo dažnai susidurs ne tik su savo šeimos nariais, bet ir su laiptinės kaimynais, tad svarbu jau mažą šuniuką tinkamai auklėti ir socializuoti, pratinti prie svetimų žmonių, kitų šunų arba rinktis iš prigimties minkšto charakterio veisles - retriverius, ši-cu, pudelius.

Gali pasirodyti keista, tačiau akivaizdžiausias šuns bruožas - jo dydis nėra pats svarbiausias. Ramus ir lėtas kresnas anglų buldogas tingiai snaus savo kampelyje, o štai kompaktiškas borderkolis nuolat į rankas bruks kamuoliuką.

Apsisprendę auginti šuniuką įvertinkite ne tik į gyvenamąjį plotą, bet ir savo pomėgius. Sportiškas, kasdien bėgiojantis, mėgstantis ilgus pasivaikščiojimus žmogus suteiks pakankamą fizinį krūvį net ir labai aktyviam šuneliui, kuris, pavargęs po ilgo vedžiojimo ir žaidimų, pats kris į guolį. Kita vertus, jeigu nerimaujate, kad negalėsite skirti šuniui pakankamai dėmesio, o gyvenate nedideliame būste, tai rinkitės mažesnių, ramesnių veislių šunis: mopsus, spanielius, buldogus, žaislinius terjerus. Siūlome susipažinti su keletu šių veislių.

Mopsas

Mopsai buvo auginami budistų vienuolynuose, vėliau pateko į Kinijos imperatoriaus rūmus, o ilgainiui išpopuliarėjo ir tarp Europos didikų. Tai nedideli, kresni šuneliai, pasižymintys intelektu ir linksmu būdu.

Jie labai mėgsta žmogaus draugiją, gerai sutaria su kitais šunimis ir gyvūnais. Šie mažyliai energingi, tačiau linkę į nutukimą. Jiems nereikia ypatingai didelio fizinio krūvio, tačiau dažni žaidimai tiesiog būtini, kadangi mopsai linkę į nutukimą.

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis

 

Spanieliai buvo išvesti Didžiojoje Britanijoje, jie buvo auginami medžioklei, tačiau šiandien veislė gerokai modifikuota. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra viena iš didžiausių žaislinio tipo šunų veislių.

Šie šuneliai puikūs kompanionai. Jie labai meilūs, draugiški, žaismingi, o taip pat kantrūs, lengvai prisitaiko prie šeimininko. Šie šunys mielai žaidžia, tačiau tikrai neatsisako ir jaukus gulėjimo ant kelių.

Anglų buldogas

Šie šunys, kaip ir sufleruoja pavadinimas, buvo išvesti Anglijoje ir naudojami šunų pjudynėms, jie puldavo bulius. Tiesa, dabartinė veislė labai pasikeitusi. Šiandien tai labai santūrūs, visiškai neagresyvūs šunys, puikūs draugai.

Anglų buldogas gali gąsdinti - tai stambūs, didelę galvą ir platų žandikaulį turintys šunys. Išvaizda labai apgaulinga. Anglų buldogai draugiški, labai ramūs, tylūs, tingoki, nelabai ištvermingi šunys, kurie ilgą pasivaikščiojimą mielai išmainys į drybsojimą ant sofos bei ilgus glostymus.

Prancūzų buldogas

 

Prancūzų buldogai išvesti anglų buldogus sukergus su prancūzų terjerais. Anglai buvo pasipiktinę veislei suteiktu pavadinimu - juk buldogas ne tik šuo, bet ir jų kultūros simbolis. Nepaisant nesutarimų, pavadinimas liko nepakitęs.

Prancūzų buldogai neaukšti, bet kresni šuneliai, suplotu snukeliu ir didelėmis ausimis. Tai smalsūs, žaismingi, šiek tiek užsispyrę ir išdykę gyvūnai, kurie mielai žaidžia ir niekada neatsisako skanaus kąsnelio.

Jorkšyro terjeras

Labai populiari ir butuose bene dažniausiai auginama dekoratyvinė, žaislinių terjerų kategorijai priskiriama veislė. Šie šuniukai buvo veisiami žiurkėms medžioti.

Jorkšyro terjerai vertinami dėl savo smulkaus dydžio bei malonaus liesti kailio, kurio struktūra primena žmogaus plauką, tad šiuos šuniukus gali auginti ir alergiški žmonės. Jorkšyro terjerai energingi, tačiau labai ilgų pasivaikščiojimų jiems nereikia, šuniukai mielai žaidžia ir namuose. Jie atsidavę, draugiški ir žaismingi, mažai šeriasi, tačiau kailį reikia prižiūrėti, dažnai šukuoti ir kirpti.

Čihuahua

Dažniausiai teigiama, kad mažylių čihuahua gimtinė - Meksika, tačiau manoma, kad jie galėjo būti išvesti ir Kinijoje. Sakoma, kad tai savo dydžio nesuvokiantis šuo - čihuahua labai drąsūs, uoliai gina save, namus ir šeimininkus tiek nuo nepažįstamųjų, tiek ir nuo keliasdešimt kartų didesnių šunų.

Čihuahua labai lengva prižiūrėti, tačiau svarbu saugoti nuo didelių temperatūros svyravimų, neleisti trapiam gyvūnėliui šokti nuo aukštų baldų. Tai prieraišūs, labai mėgstantys šeimininko dėmesį šuneliai, žaismingi, tačiau susierzinę gali būti pikti.

Ši Cu

Ši Cu - iš Kinijos kilusi šunų veislė. Kinijoje jie vadinami mažaisiais liūtais, tikima, kad jie saugo Budą, o kilus grėsmei virsta aršiais žvėrimis.

Ši Cu tikrai nėra aršūs, tai smulkūs, puošnaus kailio, draugiški šunys. Jie puikiai sutaria su visais žmonėmis, mielai bendrauja su vaikais, draugauja su kitais šunimis. Ši Cu mėgsta žaisti, yra smalsūs, tačiau didelio fizinio krūvio jiems nereikia. Ilgas šuns kailis reikalauja šukavimo ir priežiūros.

Bostono terjeras

Ši veislė pakankamai nauja, sukurta JAV veisėjų. Bostono terjerai gan greitai išpoliarėjo visame pasaulyje.

Šie šunys nedidelio ūgio, tvirto kūno sudėjimo. Jie išskirtinai mieli, atsidavę, be galo draugiški su žmonėmis, puikiai sutaria su vaikais. Šie šunys aktyvūs, žaismingi, lengvai auklėjami ir dresuojami. Bostono terjerus paprasta prižiūrėti, tačiau jie nepakenčia karščio ir šalčio, žiemą juos būtina aprengti.

Levretė

Levretės – sena, iš Egipto kilusi kurtų veislė, kuri labai išpopuliarėjo Europoje, buvo auginama daugelyje dvarų. Šie šuneliai pavaizduoti gausybėje meno kūrinių.

Tai vidutinio ūgio, smulkūs ir labai grakštūs, elegantiški šunys. Levretės labai lengvai prisitaiko prie šeimininko, joms nereikalingas didelis fizinis krūvis, pakanka ir trumpo pasivaikščiojimo. Šie šunys tylūs, ramūs, mieli, tačiau jų psichika lengvai pažeidžiama, skriaudžiamos, ilgai paliekamos vienos, narve laikomos levretės tampa baikščios.