3 svarbiausi dalykai įrengiant vaiko kambarį

Milda Kukulskienė,
sveikatos psichologė
Tinklaraštis „Švelni tėvystė”

Aplinka, kurioje gyvename ir leidžiame laiką, neabejotinai veikia mūsų savijautą. Kiekvienam vaikui jo kambarys – tai ypatinga namų vieta, kurią jis ryškiai atsimins net ir suaugęs.

Svarbu, kad savo asmeninėje erdvėje jis jaustųsi jaukiai, saugiai, laisvai ir kūrybiškai. Tad į ką svarbu atkreipti dėmesį, įrenginėjant vaiko kambarį?

Vaiko kambario nuotaika

Natūrali dienos šviesa ir tinkamai parinktos spalvos kuria teigiamą kambario nuotaiką. Maži vaikai yra itin jautrūs išoriniams stimulams, tad spalvos juos veikia labiau nei suaugusius.

Pernelyg sodrios ir ryškios spalvos (pvz., raudona ar rožinė) gali sužadinti ir varginti, apsunkinti emocijų reguliaciją, sutrikdyti poilsį.

Tamsioms spalvoms (pvz., rudai ar pilkai) būdingas slopinantis, slegiantis poveikis.

Vaikų kambario interjerui puikiai tinka šviesūs, pasteliniai atspalviai. Jie atpalaiduoja, ramina ir sumažina dienos įspūdžių sukeltą stresą, skatina žaismingumą ir kūrybiškumą.

Be to, dienos laiką leidžiant šviesioje aplinkoje, lengviau sureguliuoti ir miego režimą.

Vaiko kambario erdvė

Žaidimams, kūrybinėms veikloms ir dėmesio koncentracijai svarbi daiktais neperkrauta erdvė. Tad geriau turėti mažiau, bet patvarių, saugių ir kokybiškų daiktų.

Vaiko kambario baldai turėtų būti funkcionalūs, atliepiantys amžiaus tarpsnio poreikius. Ikimokyklinio amžiaus vaikams praverčia žemas staliukas ir kėdutės, kurie gali būti panaudojami ne tik piešimui, meniniams darbeliams, bet ir vaidmenų žaidimams - vaizduotės dėka pavirsti traukiniu, kavine ar koncertų sale.

Akių aukštyje įrengtos lentynos, kabyklos, nedidelės spintelės ar daiktadėžės sudaro sąlygas vaikui jaustis kambario šeimininku, savarankiškai pasiekti žaislus ar knygeles.

Ikimokyklinukams tvarka patinka tuomet, kai jie nuo pat mažens įsitraukia į tvarkymą ir padeda ją palaikyti.

Tai įmanoma, kai daiktai turi nuolatines, vaikui žinomas vietas, kai mokoma į vietą padėti nebereikalingą žaislą, prieš imant kitą.

Atskiros poilsio ir žaidimų erdvės

Net ir nedideliame kambaryje įmanoma gana aiškiai atskirti poilsio, darbo ir žaidimų erdves. Lovelė turėtų būti siejama su miegu, o ne mokymusi ar aktyviais žaidimais.

Priešingu atveju, atėjus poilsio metui vaikui sunkiau nusiraminti, migdymas užtrunka ilgiau, o poilsio kokybė prastėja.

Siekiant to išvengti, galima įrengti minkštąjį skaitymo ir žaidimų kampelį, kur laikas leidžiamas dienos metu, o lovelę pastatyti atokiau nuo jo.

Aiškūs vakaro ritualai, pavyzdžiui, kambario išvėdinimas, šviesos pritemdymas, ramus susitvarkymas prieš miegą, vakaro pasaka ar atsisveikinimas su žaisliukais ir jų „migdymas”, leidžia vaikui palaipsniui pereiti į ramųjį režimą.

Pirmasis kambarys vaikui bus daugiau nei matome suaugusiojo žvilgsniu – tai įdomiausių žaidimų ir fantazijų pasaulis.

Įtraukite vaikus į kambario įrengimo procesą, kurkite šį pasaulį kartu ir atsiminkite: saugaus ir laimingo pasaulio pažinimas gimsta namuose.

Už nuotraukas dėkojame www.berrybaldai.lt